Norintiems gražių žiedų, aukštų augalų ir paprastos priežiūros siūlome atkreipti dėmesį į dekoratyvius žydinčius krūmus.

Puošniausios sodo dekoracijos

Ankstyvą pavasarį, sprogstant pumpurams, auksu suspindi forsitijų (Forsythia suspensa, F. viridissima, F. x intermedia) žiedai. Šie krūmai nusipelnė pavasario pranašų vardo. Po žiemos juk norisi ne tik žalumos, bet ir ryškių žiedų. Kol sodas dar tik pradeda želti, geltonos spalvos gausa ypač patraukli. Spalvingiausias derinys – forsitijų krūmai ir tuo pat metu žydinčios svogūninės gėlės: žydrės, scylės, ankstyvosios tulpės.

Peržydėjusias forsitijas pakeičia keružiniai (Amygdalus nana) ir triskiaučiai (A. triloba) migdolai. Pastarieji augalai labai gražūs, bet gan reiklūs, ne visada sėkmingai peržiemoja. Tai gali būti ir maži medeliai, ir krūmai – nelygu kaip išauginti, suformuoti.

Didžiausių ir puošniausių žiedų sulauksite tik gegužę, kai skleidžiasi krūminiai bijūnai (Peaonia suffruticosa), žvaigždinė (Magnolia stellata) ir Sulanžo (M. x soulangeana) magnolijos. Tai nuostabūs augalai. Jie sodinami atskirai, saulėtose vietose. Šių gražuolių neturi užstoti jokios gėlės ar kiti augalai, nebent pažeme gali driektis žemutis žiedų kilimėlis.

Vis dėlto gausiausiai krūmai pražys vasaros pradžioje. Jau gegužę žiedus ima skleisti alyvos, įvairiausios lanksvos, deucijos. Birželį kvapu svaigina jazminai (Philadelphus). Šie krūmai gražiai atrodo suburti nedidelėmis grupėmis. Jei tik sode pakanka vietos, pasodinkite po 3–5 vienos rūšies ir veislės krūmus. Sužydę jie atrodys kur kas įspūdingiau nei augdami pavieniui.

Taupant vietą, iš gausybės krūmų galima išsirinkti 3–5 labiausiai patikusius ir sukurti mišrią grupę. Pavyzdžiui, iki 3–5 m aukščio užaugantis europinis pūkenis (Cotinus coggygria) ‘Royal Purple’ ryškiais purpuriniais lapais būtų pagrindinis augalas. Prie jo tiktų puošnioji kolkvicija (Kolkwitzia amabilis) ‘Pink Cloud’, Vanhuto lanksva (Spiraea x vanhouttei).

Priekyje – gera vieta žemesniems krūmams: japoninei lanksvai (S. japonica) ‘Golden Princess’ ir krūminei sidabražolei (Potentilla fruticosa) ‘Goldstar’, dažnai vadinamai sidabrakrūmiu. Jei dar liks tuštumos, pasodinkite daugiau kitokių krūminių sidabražolių baltais, rožiniais ar raudonais žiedais.

Žydinčios gyvatvorės

Norint išlaikyti taisyklingą formą, gyvatvores būtina karpyti. Bet taip prarandama daug žydinčių šakelių. Sodininkui tenka rinktis – taisyklinga forma arba gausūs žiedai. Dažniausiai vasarą žydintys krūmai genimi anksti pavasarį. Bet jei norite išsaugoti kuo daugiau žiedų, šį darbą atlikite jiems vos peržydėjus. Iki rudens spės paaugti nauji ūgliai, kurie žiedais pasipuoš ateinančiais metais.

Populiariausios yra žydinčios lanksvų „sienos“. Žemutėms apvadinėms gyvatvorėms tiks japoninės lanksvos veislės ‘Bullata’, ‘Alpina’, ‘Goldflame’. Vidutinio aukščio užtvaras nesunkiai užauginsite iš niponinių (S. nipponica), beržalapių (S. betulifolia), pilkųjų (S. chamaedryfolia) lanksvų. Šie krūmai pakankamai atsparūs žiemai, užterštam orui, ligoms ir kenkėjams, lengvai iškenčia karpymą.

Įspūdinga pavasarį žydinčių forsitijų gyvatvorė. Tik ant senesnių šakų žiedų būna mažai, todėl ją tenka kas kelerius metus atnaujinti, iškarpant dalį senų stiebų. Šviesiųjų hortenzijų gyvatvorė plati, nes šie krūmai nuolat išleidžia šonines atžalas. Karpoma vėlai rudenį arba labai anksti pavasarį. Žiedynai išauga ant tų pačių metų ūglių.

Jazminų gyvatvorė gali būti aukšta ir tanki.

Rožynas – sodininko pasididžiavimas

Sodo karalienės rožės reikalauja išskirtinės vietos. Žinoma, viena kita gali augti tarp gėlių mišrioje lysvėje. Didesnės parko rožės apsigyvens tarp kitų krūmų. Bet tikrą rožyną sukursite tik atskirame plotelyje. Jam parenkama atvira, saulėta vieta. Žemė giliai perkasama, pagerinama kompostu ir perpuvusiu mėšlu.

Pats mažiausias rožynas gali būti sudarytas vos iš 5 krūmų. O didesnį jau reikėtų planuoti su papildomais takeliais, kad būtų patogu prieiti prie kiekvieno krūmo. Kokiu atstumu sodinti rožes, lemia pasirinktų veislių dydis. Jas reikia sodinti taip, kad užaugusios šakos nesusipintų, liktų tarpeliai tarp krūmų. Tada augalai neužgoš vieni kitų, bus sveikesni ir geriau žydės, lengvai cirkuliuos oras.

Rododendrynas moko kantrybės

Rododendrai – kitokie, specifinės priežiūros reikalaujantys krūmai. Retai kada jie gerai auga pasodinti tarp kitų krūmų ar gėlių. Tad vietą rododendrynui būtina parinkti iš anksto. Ji turi būti iš dalies užpavėsinta, apsaugota nuo vėjų. Dirva – puri, giliai įdirbta ir būtinai rūgšti (pH 4–5,5). Ruošiant vietą, dalis sodo žemės nukasama ir vietoj jos užpilama durpių.

Rododendrai auga lėtai. Tai labai mažai genimi krūmai, todėl jie didės kasmet. Jei nedidelius sodinukus susodinsite palikdami bent 3 m tarpus, kelerius pirmuosius metus jūsų rododendrynas atrodys labai liūdnai. Tuštumas teks užpildyti kitais augalais. Labai tiks viržiai, erikos, andromedos, gaulterijos. Jų spalvoti kilimėliai padengs žemę, o žiedai (arba uogos) papuoš sodą. Didesni rododendrai turi augti 3 m atstumais vienas nuo kito.