Oskaras Wilde‘as yra pasakęs: „Atleiskite savo priešams ir jūs pasijusite geriau, o jie nežinos kur dėtis“.
Šis metodas subtilus ir kilnus, tačiau sunku taip elgtis, susivaldyti, kai esate įžeistas ir įpykęs. Sugebėti pamiršti nuoskaudą ir nesigriebti karštakošiškų veiksmų yra labai svarbu, nuoširdumas ir klniaširdiškumas – geriausi ginklai.
Atsukti skriaudėjui antrąjį skruostą – tai reiškia, kad netrokštate įskaudinti asmens, kuris elgiasi su jumis blogai, priešingu atveju pamoka bus nieko verta. Vienas mano pažinotas berniukas kartą taip pasakė: „Taip, aš nusileidau, atsukau kitą skruostą, tačiau kitąkart aš jam plaučius atmušiu“. Toks keršto suvokimas gana retas.
Pasyviai agresyvus kerštas būdingas tiems, kurie išoriškai stengiasi atrodyti mandagūs, tačiau viduje pyktis tiesiog verda. Įžeisti gali ir iš pirmo žvilgsnio nekaltos užuominos, kaip, pavyzdžiui, dietinių saldainių dėžutė Valentino dienos proga su riebalų kiekį maiste aprašančia knygute ir panašiai. Jautriam žmogui tai gali būti tas pats, kaip smūgis alkūne į paširdžius.
Įskaudintas darbuotojas gali keršyti nepakenčiamam viršininkui sabotuodamas kiekvieną projektą ar blogai atlikdamas užduotis. Tai žinoma daugeliui patyrusių vadovų.
„Jei nemokėsi darbuotojams normalios algos, nesuteiksi gerai apmokamų atostogų, laiko papietauti ar nemokėsi už viršvalandžius, jie nebus lojalūs ir nesistengs gerai dirbti, - teigia vienos gamyklos valdytojas. - Jie nesistengs ir netgi kenks, jei manys, kad darbdaviai juos išnaudoja“.
Administracijos darbuotojas, užlaikantis žinutes ir laiškus, darbininkas, nuolant geriantis kavą ar užtrunkantis pietaudamas ar tualete, signalizuoja, kad yra nepatenkintas savo darbo sąlygomis.
Daugelis psichologų dažnai susižeidžiančio, į įvairias netikėtas situacijas pakliūnančio vaiko elgesį vadina savotišku kerštu už nepakankamą tėvų dėmesį. Tokiems vaikams žaizdų rodymas yra tarsi sakymas, kad jie susižeidė dėl to, kad jų niekas nemyli.
Jaunų moterų bulimija ir anoreksija taip pat susijusi su užslėptu pykčiu. Vyrai taip pat nėra atsparūs. Kaip rašė D. H. Lorencas romane „Sūnūs ir meilužiai“, “Neatsargumas – tai beveik vyro kerštas moteriai“. Rašytojas turėjo omeny, kad romano veikėjas, važiuodamas tamsoje dviračiu visu greičiu nuo aukštos kalvos, taip rodo savo įsiūtį. Panaši būsena būdinga ir dabartiniams vyrams, kurie pavojingai vairuoja automobilį, taip rodydami savo užgniaužtą pyktį.
Esama ir švelnesnių užgniaužto keršto pasireiškimo būdų. Pavyzdžiui, klasikinėje Viktorijos laikų namų ūkio tvarkymo patarimų knygoje, kuri buvo pagrindinė knyga apie elgesio etiketą ištisoms kartoms, rašoma, kad „yra nerašyta taisyklė neprašyti pakartoti sriubos ar kito pirmo patiekalo, nes kiti žmonės, pietaujantys drauge, yra priversti laukti kito patiekalo, kol vienas valgo. Tačiau mažyčiu kerštu gali tapti visuotinis vieno valgančiojo antrą porciją stebėjimas“.
Taip besielgiantiems lyg ir nėra už ką priekaištauti. Toks pasyvus agresyvumas iš pažiūros neprieštarauja kultūringo elgesio normoms.
Šiuolaikinė gerų manierų specialistė Judith Martin taip pat pritaria tokiam elgesiui, jei situacija to reikalauja. Ji pateikia delikatesnius pavyzdžius nei pavyzdys su sriuba. J. Martin tiesiai šviesiai pasako, kad jei jūs esate grubus su buvusios sutuoktinės nauju vyru (žmona), per jūsų dukters vestuves jis jausis patogiai, o jei būsite žavūs ir mandagūs, jis jausis nepatogiai. Daugelis giminaičių, nesutariančių tarpusavyje, mandagumą naudoja kaip ginklą.
Galbūt visai neblogas šios elgesio specialistės patarimas, kaip elgtis moteriai, kurios vyras turi romaną su artima drauge: „Jei tikrai norite atkeršyti, jūs spindinčiu veidu papasakokite, kad leidžiate laiką su vyru, kuris yra žymiai geresnis nei jūsiškis“. Tai tikrai padarys jai įspūdį, o kai ji apie tai papasakos jūsų vyrui, jis taip pat neliks abejingas. Tokia pora ilgai kartu neišbus.
Tokie patarimai ir elgesys yra tarsi riba tarp kilnaus ir niekingo elgesio, bet siekiantys atkeršyti būtent apie tai ir mąsto.