Novate.ru leidėjai pateikė keletą mįslingų prieštaravimų, kurie, nors ir logiški, atrodo nesuvokiami sveiku protu. Siūlome ir jums pasukti galvas bandant išspręsti keletą užduočių.
1. Paradoksas su kirpėju
Įsivaizduokite, kad kokiame nors kaime yra tik vienas kirpėjas. Jis teikia paslaugas vyrams, nesugebantiems savarankiškai nusiskusti. Ir štai iškyla klausimas: ar pats kirpėjas turėtų skustis? Išeitų, kad jei jis pats nusiskuta barzdą, vadinasi, yra priskirtinas prie vyrų, sugebančių tai padaryti ir apsieinančių be specialistų paslaugų.
Vis dėlto iš tikrųjų kirpėjas juk kreipiasi į profesionalą, t .y. save. Kita vertus, jeigu kirpėjas – nesiskutęs, vadinasi, jį galima priskirti prie nemokančių nusiskusi asmenų, todėl turinčių kreiptis į specialistą. Abu atsakymai, kaip matote, logiški, tačiau neišpildomi.
2. Melavimo paradoksas
Vienas senovės Graikijoje sumanytas galvosūkis puikiausiai iliustruoja mūsų pasaulio prieštaringumą. Anot legendos, graikų mokslininkas Filitas iš Koso net mirė nuo išsekimo, prie kurio privedė pastangos išsiaiškinti tikrąją konkretaus klausimo prasmę. O reikalas štai koks.
Sykį vienas kretietis priplaukė prie Graikijos krantų ir tiesmukai išrėžė: „Visi kretiečiai – melagiai!“ At tai tiesa, ar ne? Praėjus savaitei jis vėlei apsireiškė ir pratęsė savo mintį: „Visi kretiečiai – melagiai, o viskas, ką sakau aš, – tiesa!“ Išeitų, kad jis, kaip kretietis, negali kalbėti tiesos, bet tvirtina, kad nemeluoja. Kaipgi išnarplioti gudrybę?
3. Paradoksas apie Achilą ir vėžlį
Šių paradoksalių samprotavimų autorystė priklauso graikų filosofui Zenonui. Štai jų esmė: karys (Achilas) pasiūlo lėtų apsukų gyvūnui (vėžliui) pasivaržyti bėgimo rungtyje. Achilas, numanydamas, kad yra akivaizdžiai pranašesnis, leidžia vėžliui per tūkstantį žingsnių išsiveržti į priekį.
Lenktynėms prasidėjus, greitumu garsėjantis karys pradeda iš visų jėgų bėgti, tačiau kol įveikia tūkstantį žingsnių, vėžlys sukaria dar šimtą, o kai Achilas ir tuos šimtą įveikia, vėžlys vis tiek būna per dešimt žingsnių priekyje. Taip juk turėtų tęstis iki begalybės ir Achilas niekada neturėtų aplenkti vėžlio, jei šis turėtų startinį pranašumą? Ką manote?
4. Visagalybės paradoksas
Monoteistiniuose tikėjimuose (krikščionybė, islamas, judaizmas) Dievas vaizduojamas kaip neišsenkantis jėgų šaltinis, apdovanotas beribėmis galiomis. Bet ar iš tikro Dievas visagalis? Pavyzdžiui, kas paaiškėtų, jei paprašytume jo sukurti tokį akmenį, kurio net jisai pats neįstengtų pakelti? Galimi du variantai.
Viena vertus, jei Dievas sugebėtų šitai padaryti, įtarimas dėl jos visagalybės kiltų todėl, kad jis nesugebėtų pakelti sukurtojo akmens. Kita vertus, jei tokio akmens jis nesukurtų, tai taip pat reikštų, kad nėra visagalis.
5. Tesėjo laivo paradoksas
Graikų mitologijoje figūruojantis Tesėjas atliko daug garbingų žygdarbių. Legenda byloja, kad atėniečiai net išsaugojo laivą, kuriuo jis sugrįžo iš Kretos ir pavertė jį heroizmo paminklu. Tas laivas buvo iš medžio, be to, jį statant buvo naudotos virvės, kurios su laiku sutrūnijo, taip pat geležis, kuri ilgainiui surūdijo.
Taigi, graikai nuolatos kaitė dūlančias detales naujomis, kad laivas neprarastų pirminio vaizdo. Vis dėlto kyla klausimas: ar dėl pademonstruoto rūpesčio tas laivas tebebuvo Tesėjo? Jei taip, vadinasi, autentiškas laivas buvo palaipsniui pakeistas nauju, bet visiškai tokiu pat. Jei ne, tai kuriuo momentu laivas nustojo būti tuo, kuo buvo? Kai buvo pakeista primoji ar paskutinė detalė?