Problemos biure niekada nesibaigia! Jei būtų kokia stebuklinga priemonė, padedanti pyktį paversti džiaugsmu, žmonėms gyvenimas kaip reikiant palengvėtų.
Geroji žinia: tokia priemonė yra. Ir ji – jūsų galvoje.
Pyktis ir džiaugsmas iš tiesų daug panašesni, nei mums atrodo. Grynai fizine prasme pyktis ir džiaugsmas pasireiškia tokiu pačių būdu, kaip ir pasibjaurėjimas, įsimylėjimas bei kiti jausmai. Jie visi iš pradžių sukelia fizinį susijaudinimą: padidėja pulsas, dažnai pradedama šiek tiek prakaituoti ar drebėti. Su tuo susijęs jausmas susiformuoja smegenyse, kurios ieško išorinio fizinio susijaudinimo paaiškinimo.
Tačiau mes galime savo jausmus laisvai supainioti. Gali būti, kad jūsų pulsas padažnėjo dėl to, jog sulaukėte malonaus kvietimo į vakarėlį po darbo, nors tuo pačiu tai gali išreikšti ir pyktį, kurį sukėlė jūsų vadovo jums pavesta sunki užduotis. Arba atvirkščiai: jūsų kūnas prakaituoja, nes kolegė ir vėl buvo itin nemaloni, bet tai taip pat gali reikšti ir džiaugsmą, kurį sukėlė žvilgtelėjimas į mielą ant jūsų darbo stalo stovinčią šeimos nuotrauką.
Tinkamas fizinės būklės interpretavimas
Nors tai skamba labai neįtikėtinai, tačiau moksle šis reiškinys žinomas kaip „dviejų veiksnių teorija“. Buvo atliktas eksperimentas, kurio dalyviams buvo duotas tariamas vitaminas ir pasakyta, kad norima išsiaiškinti, kaip jis veikia jų regėjimo aštrumą. Iš tikrųjų jiems buvo suleistas adrenalinas. Taigi, laukdami tariamo regėjimo testo, tyrimo dalyviai patiria fizinį susijaudinimą.
Vienai tiriamųjų grupei pateikiama anketa su itin nemaloniais klausimais, pavyzdžiui, „Su keliais vyrais (neskaitant jūsų tėvo) jūsų motina turėjo nesantuokinius ryšius?“ Tuo metu laukiamajame sėdi žmogus, kuris piktinasi visa šia situacija.
Kitai tiriamųjų grupei anketa nepateikiama, o laukiamajame sėdintis žmogus demonstruoja ne pyktį, o euforiją.
Viskas priklauso nuo jūsų
Pirmosios grupės tiriamieji eksperimento pabaigoje buvo labai pikti, o antrosios grupės, priešingai, jautė džiaugsmą. Taigi, tyrimo dalyviai visiškai tokią pačią fizinę būklę – adrenalino sukeltą susijaudinimą – interpretavo skirtingai, priklausomai nuo to, kuri interpretacija jiems atrodė prasminga pagal aplinkybes.
Kontrolinės grupės tyrimo dalyviams atvirai pasakoma, kad jiems suleistas adrenalinas, kuris gali padažninti širdies plakimą. Šie tiriamieji nejaučia nei pykčio, nei džiaugsmo, nors žmogus koridoriuje elgiasi lygiai taip pat, kaip anose dviejose grupėse. Kontrolinė grupė turi fizinį paaiškinimą dėl savo būklės – adrenalinas – ir jiems visiškai nereikia ieškoti savo tokios savijautos priežasties.
Taigi, priklauso tik nuo jūsų, kam priskirsite savo fizinį susijaudinimą – nervingai kolegei, per biuro langą atsiveriančiam gražiam vaizdui ar tiesiog per dideliam išgertos kavos kiekiui. Keisdami savo dėmesio centrą, galite pakeisti ir jausmus. Lygiai taip pat galite neleisti kolegoms pasiduoti savo neigiamiems jausmams – tiesiog pasiūlykite jiems alternatyvų jų fizinio susijaudinimo paaiškinimą.
O jeigu norite, kad jūsų bendradarbiai su susižavėjimu priimtų jūsų naują idėją, pasirūpinkite, kad prieš tai jie būtų išgėrę pakankamai stiprios kavos.