Pensilvanijos universiteto medicinos mokykla įrodė: miego trūkumas susijęs su neuronų, būtinų protiniam darbui ir budrumui, pažeidimais ir praradimu. Anksčiau buvo manoma, kad po bemiegės nakties organizmas gali visiškai atsistatyti. Tačiau paaiškėjo, kad dėmesys ir kitos charakteristikos neatsikuria net praėjus trims dienoms.
Mokslininkai ištyrė peles po normalaus poilsio laikotarpių, trumpų būdravimo laikotarpių ir ilgų laikotarpių be miego. Po trumpalaikio miego trūkumo, neuronai gamino daugiau baltymo, svarbaus gaunant energiją. Šis baltymas taip pat apsaugodavo neuronus nuo pažeidimų. O po ilgo būdravimo laikotarpio, baltymas nebefunkcionuodavo normaliai, būdavo fiksuojami padidinti ląstelių žūties rodikliai.
Konkrečiai, pelės neteko 25 proc. neuronų smegenų dalyje, atsakingoje už fiziologines reakcijas į stresą ir paniką. Mokslininkai tikisi, kad miego trūkumo sąlygomis ląsteles nuo žūties galima apsaugoti padidinus baltymo koncentraciją neuronų mitochondrijose.
Organizmo reakcija į miego trūkumą gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, lėtinių ligų (diabeto), mitybos (riebių produktų vartojimo) ir fizinio aktyvumo. Dar mokslininkai tikisi ištirti ryšį tarp naktinio darbo ir Parkinsono bei Alzheimerio ligų.