– Dima, prašau paaiškink, kaip supranti sampratas „išteklius“ ir „išteklinė būsena“, kuo jos skiriasi.
– Siūlau panagrinėti remiantis paprastu pavyzdžiu – fizine jėga. Tarkime, nusprendžiau tapti sunkumų kilnojimo čempionu. Noriu pasidaryti toks stiprus, kad galėčiau pakelti 150 kg štangą, taigi turiu penkerius metus sportuoti – reguliariai vaikščioti į sporto klubą, paisyti trenerio rekomendacijų, griežtai laikytis mitybos plano. Sugebėjimas pakelti 150 kg štangą – jėga, mano išteklius.
Galiu pasielgti kitaip – ateiti į sporto salę su dviem draugais ir sakyti: „Vaikinai, prašau padėkite pakelti štangą!“ Mes su jais jau pirmą vakarą pakelsime štangą. Draugystė su tais vaikinais – mano išteklinė būsena.
Išteklius – mano vieno asmeninė jėga, tai, ko galiu pasiekti pats, vienas. O išteklinė būsena – gebėjimas pritraukti vieną ar kitą reikiamą išteklių, kuris gali daug kartų viršyti mano individualius išteklius. Grįžkime prie pavyzdžio su štanga. Jei penkerius metus treniruosiuosi sporto klube, pasidarysiu stipresnis ir galėsiu pakelti štangą. Bet jei tuos penkerius metus investuosiu savo dėmesį į draugus, galėsiu ne tik štangą pakelti be jokių treniruočių, bet ir gausiu daug kitokių malonių priedų – draugo petį, iškilus sunkumams, emocinį palaikymą, kompaniją nuotykiams ir t. t. Padedamas draugų galiu susidoroti su svarbesniais dalykais nei štanga.
Iš milijardierių teko girdėti tokią idėją: apie tai, kaip uždirbti daugiau pinigų, galvoja tik neturtingi, o turtingi galvoja, kaip uždirbti daug ryšių. Šis principas aprašytas dar senovėje – reikia dirbti ne siekiant ištekliaus (pinigų, valdžios, laimės, meilės), o siekti išteklinės būsenos – laimės būsenos, turtingumo būsenos, sveikatos būsenos. Būsena klostosi, vadovaujantis formule – ryšių kiekis ir jų kokybė, gylis. Reikia peržiūrėti visus ryšius, kuriais per gyvenimą apaugu – pradedant vaikystės draugais, baigiant žmonėmis, su kuriais esu susijęs per darbą, ir mano santykiais su Dievu.
– Vadinasi, vakarietiška koncepcija, kuri teigia „tu padaryk“, „tau pavyks“, iš esmės nukreipta didinti savo išteklių. Tai yra, aš stengiuosi maksimaliai treniruoti patį save. Tiesa?
– Tam tikra prasme, ši formulė teisinga. Viskas priklauso nuo to, kaip suprasti „aš“, „save“. Galima laikyti „aš“ individualumu, kuriuo reikia stiprinti savo nepriklausomybę, sėkmę, socializaciją ir netgi treniruoti sėdynę, ir tai teiks laimę. O aš siūlau vystyti savo santykius su šiuo pasauliu. Kuo tvirtesni jūsų santykiai su pasauliu kiekvieno konkretaus žmogaus, su kuriuo kontaktuojate, asmenyje, tuo labiau jums sekasi, tuo sveikesni, laimingesni, visomis prasmėmis turtingesni esate.
– Moksliniais tyrimais įrodyta – bet kokiai komunikacijai išoriniame pasaulyje smegenyse sukuriama neuronų jungtis. Kuo gilesnė ir pastovesnė komunikacija, tuo tvirtesnis ir kokybiškesnis ryšys smegenyse. Kuo daugiau tokių komunikacijų, tuo labiau išvystytos žmogaus smegenys.
– Teisingai – kas išorėje, tas ir viduje. Pavyzdys apie smegenis klasikinis. Galima visą gyvenimą lavinti intelektą, skaityti knygas, plėtoti informacijos suvokimo ir apdorojimo gebėjimą, lavinti atmintį, lavinti protą, bet taip ir nesuprasti, kaip tai taikyti praktikoje. Arba galima lavinti smegenis per komunikaciją su kitais tokiais pat „aš“, tada informacijos apdorojimo, smegenų naudingo veiksmo koeficientas automatiškai kelis kartus padidėja. Dar vakar nesupratote elementarių socialinių, ekonominių pradmenų, šiandien pasąmonė pradeda skleisti tokius ekvilibristinius etiudus, kad patys esate šokiruoti. Pabrėžiu, kad tai gebėjimas, o bet kokį gebėjimą galima vystyti.
– Žinių sistema, pagal kurią tu dirbi, teigia, kad pats paprasčiausias būdas išspręsti bet kokią probleminę situaciją ir apskritai pagerinti gyvenimo kokybę būtų toks: „Einu ir mokausi kurti komunikaciją bent jau su tais žmonėmis, kurie yra mano gyvenime šiuo metu. O kai atsiranda naujų (žmonių), mokausi kurti santykius su jais.“
– Čia svarbiausia (frazė) – aš mokausi. Dažniausiai man užduodamas klausimas: „Ką daryti, jei neturiu su kuo bendrauti?“ Daug žmonių neturi šeimos, neturi santykių, vaikai užaugo arba išvyko, nėra draugų. Su viršininku darbe nepasikalbėsi, pavaldinių nenusipelnė. Žodžiu, tikrai nėra su kuo bendrauti.
Atsakau! Visada yra artimiausias jūsų komunikatorius, pats artimiausias draugas – jūsų kūnas. Pradėkite bendrauti su savo kūnu, pradėkite jo klausytis, jausti, pradėkite jį lavinti. Pasiklokite lovą, valykitės dantis, kiekvieną rytą darykite mankštą, reguliariai plaukite grindis, nepalikite rytdienai nešvarių indų... Vos tik išmoksite taip bendrauti patys su savimi, automatiškai nusipelnysite tokio paties „aš“ – draugo. Šis draugas padės padidinti komunikabilumą su šiuo pasauliu.
– Vadinasi, galima žvelgti ir iš priešingos pusės. Jei aš – vienišas žmogus, turiu mažai draugų ir kažko trūksta, tai rodo tik tai, kad nesusidoroju jau esamomis komunikacijomis, todėl naujų ir neduoda?
– Kitaip tariant, nesusitvarkau su savo kasdienybe. Pati paprasčiausia komunikacija „aš – mano kūnas“. Visi gimstame su šia komunikacija, visą gyvenimą ją palaikome, tobuliname, kuriame, išeiname į absoliučiai naujus kūno sąmonės lygius.
Toliau sudėtingesnis lygis – „aš ir socialinis aš“. Tokiai pozicijai jau reikia daug daugiau neuronų jungčių smegenyse nei (pozicijai) „aš ir mano kūnas. Kalbant apie dar aukštesnes komunikacijas, tai būtų asmeninis gyvenimas, komunikacija „vyras ir moteris“, jai reikia jau milijardų neuronų jungčių.
– Pateik konkretų pavyzdį, kaip tai veikia gyvenime.
– Turbūt 8 iš 10 klausimų dabar užduodama apie sociumą – apie viską, kas susiję su karjera, pinigais, skolomis, įsidarbinimu ir t. t. Iš karto sakau – kiekviena individuali kūno sąmonė turi savo uždarbio limitą. Tarkime, galiu uždirbti šiame gyvenime 10 mln. eurų, t. y. tai – mano lubos. Per visą gyvenimą turiu uždirbti 10 mln. eurų, tai – riba. Bet vos tik savo ribotumą pridedu bent prie vieno draugo ribotumo, kurio (lubos), tarkime, 15 mln. eurų, mūsų limitas padidėja keliasdešimt kartų. Ir štai mes dviese galime uždirbti jau ne 25, bet kad ir 250 milijonų.
Kai mes kartu, gimsta komandinis mąstymas, bendruomeniškumo dvasia, palaikančio peties, paramos, abipusės pagalbos pojūtis. Štai su tokia nauja būsena, kurios nebuvo individualioje sąmonėje, mūsų pralaidumas pinigų ekvivalentu gali dešimtis kartų padidėti ir atsispindėti individualioje (sąmonėje). Tai yra, reikia didinti ne individualius gebėjimo uždirbti įgūdžius, o darbuotis ties kažkuo kolektyviniu, socialiniu.
Mokymuose vienas dalyvis pasakojo, kaip su draugu sukūrė sėkmingą verslo projektą. Dvi dienas linksminosi pirtyje, antrą dieną kilo idėja. Žinoma, neskatinu visų tokiu būdu pradėti savo projektų, bet algoritmas paprastas – idėja gimė ne iš sudėtingo galvojimo proceso, o savaime – iš geros komunikacijos. Tiesa, laikui bėgant neretai kyla pagunda patempti apklotą į savo pusę: „Aš daugiau dirbu. Idėja buvo mano.“ Įprastai taip ir išyra partnerystė, o tada atsiranda finansinių problemų.
– Papasakok apie išteklius ir išteklinę būseną šeimoje.
– Štai ištekliaus pavyzdys – motinos arba tėvo autoritetas. Galima nukreipti visą energiją į savo individualaus autoriteto stiprinimą: „Aš protingas, žinau, kaip jums gyventi, žmona (vyre), vaikai.“ O galima padėti savo vyrui / žmonai, didinti jo autoritetą, šeimos gerovę ir statusą. Tada automatiškai sustiprinate ir savo autoritetą – asmeninį, tėvišką / motinišką, vyro / žmonos. Nereikia eilinį kartą kelti į dangų pirštą, tariant „aš žinau!“, jūsų autoritetas pats už save kalba. Žiūri, visi jau patys tavęs klauso – ir antra pusė, ir vaikai, nereikia jokių specialių priemonių imtis.
– Dabar pasakysiu skaitytojų vardu: Dima, pateik konkretesnį pavyzdį.
– Mes su tavim žinome, kaip būna indų šeimose. Vaikui reikia priimti kažkokį svarbų sprendimą, pavyzdžiui, kur stoti mokytis. Jis ateina pas mamą, o jinai sako: „Klausk tėvo.“ Tėvo nuomonė autoritetinga! Vaikas nueina pas tėvą, o šis sako: „Kaip mama pasakys, taip ir bus!“ Ir vaikas supranta – štai ji, absoliuti pozicija, ir tėvas autoritetas, ir motina, niekas neįžeistas.
– Tik dabar pasakoji apie labai aukšto lygio išsilavinimo ir dvasingumo šeimą.
– Taip, yra ko iš jų pasimokyti. Galime pasimokyti ir iš šeimų, kuriose visi teisūs ir kiekvienas užima poziciją: „Aš žinau, kaip jums gyventi.“ Tokioje šeimoje nė minties nekils ko nors kažko paklausti, ten visiškai nėra autoriteto ištekliaus.
Čia pats procesas – eiti ir paklausti motinos, tėvo – autoriteto pripažinimas, mokinio pozicija. Ši mokinio pozicija automatiškai suteikia prisilietimą prie dar vieno ištekliaus – prie žinių. Tu įgyji sąmonę (rus. k. tai žodžių žaismas – so-znanije (bendrumas su žiniomis)) ir išteklinę būseną – absoliutų suvokimą, kur stoti ir kaip tai padarysi.
– Tai yra, kol klausi mamos ir tėčio, jau pats viską supranti, ir nebereikia atsakymo?
– Klausdamas susilieji su jų autoritetu ir jų žiniomis. Taip keiti savo sąmonę. Tai pasakytina ne tik apie tėvus, prisilietimas prie kokių nors autoritetingų šaltinių, autoritetingų žmonių automatiškai keičia tavo sąmonę. Vakar buvai vienokios sąmonės būsenos, nesuvokei, ką daryti. O šiandien, susiliejęs su kokia nors giluma, autoritetu – dvasiniu, materialiu, socialiniu – automatiškai užsikreti pakitusia sąmonės būsena, kuri tau, kaip individui, suteikia absoliučiai naują įgūdį. Tai ir yra mokinio būsena.
– Vadinasi, mokinio sąmone galima pavadinti pasirengimą laikyti kažką autoritetu.
– Taip, priskiriu kitam žmogui autoriteto teises. Tik tokiu atveju pradedu per jį kažką gauti. Paprasčiausias pavyzdys. Nori tapti turtingu, susirask turtingą žmogų, kuris kelia tau pagarbą, ir vaikščiok su juo nuolat – 24 valandas per parą. Vienintelis dalykas, kuriuo gali būti jam naudingas, kad jis tave visą šį laiką pakęstų šalia, tai pasirengimas patarnauti – net primityvius buitinius darbus nudirbti, pavyzdžiui, išplauti jo puodelį. Todėl istorijos apie daugelį milijardierių prasideda nuo to, kad paauglys ar jaunuolis nieko artimo neturėjo, bet įsitaisė turtingo žmogaus pasiuntiniu ir tarnaudamas jam, palaipsniui perėmė turtingumo būseną.
Tokiu pačiu principu grindžiami Meistro ir mokinio santykiai. Ką mokinys gali pasakyti Meistrui? Viskas, ką jis pasakys, Meistro požiūriu neturi jokios prasmės. Nebent mokinys nesuprato kokių nors Meistro žodžių, tada gali paprašyti paaiškinti. O šiaip mokinys gali tik tylėdamas tarnauti Meistrui, ir tokios būsenos gaus susiliejimą su jo sąmone.