Kalbu apie esminį suvokimą, ko nori iš savęs ir iš gyvenimo. Yra daugybė kelių į save ir kiekvienas gali pasirinkti tai, kas jam priimtiniausia. Svarbiausia, tai daryti nuoširdžiai, sistemingai, drąsiai, su tikru noru pažinti save. Svarbiausia, tai apskritai daryti.
Mane žavi paskutinius pora dešimtmečių išaugusi milžiniška įvairių terapijų, savęs pažinimo metodų, darbo su savimi įrankių gausa. Džiugina ir tai, kad vis daugiau žmonių pasirenka kūrybinį kelią į save, noriai lankosi įvairiose kūrybinėse, aktyvios meditacijos formą turinčiose praktikose, kurios padeda ne tik atsipalaiduoti, skatinti kūrybiškumą, bet ir auginti kelią į vidinį „aš“ ir savęs pažinimą.
Viena tokių terapijų, leidžiančių pažvelgti į giliausias mūsų pasąmonės gelmes, pažinti savo vidinį „aš“ ir ištraukti į dienos šviesą mūsų žinomas ir net neįvardintas emocines problemas ir traumas tam, kad galėtumėm su jomis efektyviai dirbti yra magiškasis fraktalų piešimas.
Šią metodiką devyniasdešimtųjų pradžioje atrado rusų mokslininkė ir psichoterapeutė Tatjana Polujachtova, taigi sistema gyvuoja ir džiugina savo efektingumu jau daugiau nei dvidešimt metų. Nepaisant to, daugeliui šis terminas ir metodas yra visiškai negirdėtas, taigi noriu apie jį papasakoti daugiau.
Kas yra fraktalai ir fraktalų piešimas?
Pats žodis „fraktalai“ skamba moksliškai, negirdėtai ir, atrodytų, kad su menais ir juo labiau terapijomis neturi nieko bendro. Iš tiesų terminas „fraktalas“ kilęs iš lotyniško žodžio fractus, reiškiančio „sudarytas iš dalių“ ir yra naudojamas tiek matematikoje, tiek ir įvardinant mus supančius reiškinius. Fraktalinės formos (chaotiškai besikartojančios formos, sudarančios tam tikrą tvarką) yra visur aplinkui mus– tai ir debesys, ir kalnagūbrių viršūnės, ir gėlių žiedlapiai, ir jūros bangos, ir medžių lapuose atsikartojanti paties medžio forma ir dar daug kitų.
Fraktalinio piešimo metodas buvo atrastas 90-ųjų pradžioje Rusijos mokslininkės ir psichoterapeutės Tanzilijos Polujachtovos, kuri ieškojo novatoriškų, efektingų ir kuo plačiau pritaikomų savi-diagnostikos, saviugdos ir saviterapijos bei korekcijos metodų.
Pagrindinis fraktalų piešimo tikslas – piešiant ir spalvinant elementarų, kiekvienam prieinamą piešinį susijungti su savo pasąmone, per intuityviai atėjusių spalvų ir formų prizmę ištraukti iš jos informaciją apie savo emocines, psichologines problemas iš praeities, dabarties ir net ateities tam, kad jas galima būtų įvardinti, pripažinti, ir, svarbiausia – savarankiškai spręsti ir koreguoti per fraktalinį piešimą bei spalvinimą.
Atrodytų, kas čia per mistika? Kaip įmanoma tiesiog piešiant kontūrą ir jį spalvinant įžiūrėti ir juo labiau spręsti emocines problemas? Visgi, šio metodo paprastumą ir efektyvumą įrodė ne tik dešimtys tūkstančių per daugiau nei dvidešimt metų fraktalų piešimą išbandžiusių žmonių, bet ir daugybė rimtų, mokslinių, su įvairiomis grupėmis atliktų tyrimų.
Kuo naudingas ir kur naudojamas fraktalų piešimas?
Visų pirma fraktalinis piešimas yra puiki savi-diagnostinė priemonė, naudojama dirbant su emocinių problemų, traumų, psichologinių sutrikimų, įvairių fizinių negalavimų turinčiais žmonėmis – tiek vaikais, tiek ir suaugusiais. Atsižvelgiant į tai, kad bene kiekvieno gyvenimas yra pažymėtas šiokių tokių sunkesnių emocinių išgyvenimų, patirtų vaikystėje, šeimoje, paauglystėje, ar darbinėje aplinkoje ir retas iš mūsų yra visiškai save atradęs – visi mes piešdami ir spalvodami fraktalus galime tikėtis į dienos šviesą ištraukti įvairių mūsų psichologinių problemų, kompleksų, nepasitikėjimo savimi ar nesėkmių priežastis ir pradėti su jomis dirbti.
Kita vertus, be jau minėtų funkcijų, fraktalai jau įrodė besantys nuostabus ir atpalaiduojantis būdas absoliučiai kiekvienam tiesiog pažvelgti į savo vidų, geriau pažinti save, savo sugebėjimus, lavinti intuiciją, skatinti vidinį kūrybingumą bei atskleisti savyje polinkius ir talentus, apie kuriuos galbūt nei nenumanėte.
Taip, fraktalų piešimo paskatinti, vieni žmonės prisimena ir vėl su džiaugsmu įsitraukia į vaikystėje turėtą lipdymo, dainavimo, šokimo, tapybos ar bet kokį kitokį meninį pomėgį, atskleidžia savyje pedagoginius ar psichologinės įžvalgos sugebėjimus, o su laiku netgi pakeičia profesiją, taip atrasdami savo svajonių darbą ir tikrąją Vietą po saule. Tokių pavyzdžių iš tiesų yra daug.
Įprastiniais - diagnozuoti ir problemas koreguoti skirtais - fraktalais šis nuostabus metodas neapsiriboja. Galime piešti sveikatos fraktalus, kurie padeda greičiau gyti. Su laiku būname pasiruošę pasinerti ir į meninius fraktalus, itin skatinančius kūrybingumą, o taip pat - santykių fraktalus, padedančius gerinti tarpusavio bendravimą, įpučiant jam ugnies, gyvybės, meilės ir savitarpio supratimo arba ramybės ir darnos – nelygu, ko santykiams reikia.
Viena aukščiausių ir nuostabiausių pakopų – vadinami minties formos ir norų fraktalai, padedantys vizualizuoti ir realizuoti mūsų norus bei svajones. Taigi, pasirinkimas ir fraktalų piešimo galimybės – milžiniški. Telieka imti pieštukus ir kibti į darbą.
Kaip fraktalai mus veikia fiziniame lygmenyje?
Man, kaip ir daugeliui kitų realistų, pirmą kartą susidūrus su fraktalų piešimu, visuomet kirbėjo klausimas – o kaip gi tie fraktalai mus veikia? Kaip jie prisibeldžia į tą pasąmonę, kaip jie mus nuramina, ar juo labiau – veikia terapiškai?
Pirminė esmė glūdi pačiame atpalaiduojančiame ir intuityviame piešimo procese ir sąmonės bei pasąmonės apjungime. Fraktalų kontūrą brėžiame užsimerkę, o po to, piešdami diagnostinį fraktalą, spalvotus pieštukus taip pat renkamės nežiūrėdami ir spalviname visiškai atsipalaidavę, bet budrūs, sekdami, ar teisingai pildome visas spalvinimo taisykles. Vadinasi, kaip ir meditacijos metu, esame atsipalaidavę ir budrūs vienu metu, todėl fraktalinis piešimas gali būti laikomas viena iš aktyvios meditacijos rūšių.
Kaip žinia, meditacijos metu, stengiamės atjungti savo protą ir susijungti su savo Aukščiausiu „aš“. Nepaisant visiškai ramaus proto, meditacijų metų dažnai sulaukiame pasąmoninės informacijos srauto. Taip mus pasiekia vidinio balso žinutės, netikėčiausi situacijų sprendimai, kūrybinės ir verslo idėjos. Taip ir fraktalų piešimo metu, staiga galime pajausti, kad netikėtai užvaldo kažkoks jausmas, prisimename konkretų žmogų, situaciją ar tiesiog sugalvojame, kaip turime pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje.
Kita vertus, pagrindinis fiziologinis fraktalų piešimo poveikis ateina per formas ir spalvas, kurių įtaka mūsų fiziniam kūnui yra žinoma jau nuo Egipto ir kitų senųjų civilizacijų laikų, kai žmonių gydymui buvo naudojama chromoterapija (spalvų terapija). Šis metodas yra efektyviai taikomas ir šiomis dienomis, remiantis faktu, kad spalvos mus veikia dvejopai.
Visų pirma, kiekviena spalva kaip ir mūsų vidaus organai turi tam tikrą energetinį dažnį, todėl nenuostabu, kad mūsų organizmas į skirtingas spalvas ir jų sukeliamas vibracijas reaguoja skirtingai tai susijaudindamas, tai suaktyvėdamas, tai nurimdamas.
Kita vertus – smegenų žievėje slypi ankstesnių išgyvenimų patirtis, o taip pat bendra pasąmoninė organizmo būsena (ir galbūt jau bepradedančių formuotis ligų užuomazgos), kuri tam tikromis sąlygomis gali būti išreikšta spalvomis ir formomis ir taip ištraukta į dienos šviesą, kad ją pamatytumėm, įvertintumėm ir atkreiptumėm į ją dėmesį.
Būtent tokiu principu, per fraktalinius piešinius galime pamatyti piešiančiojo charakterio savybes, emocinę būseną, ankstesnes psichologines traumas, įgimtus talentus ir netgi stipriau išreikštas tas organizmo vietas ir organus, į kuriuos labiausia vertėtų atkreipti dėmesį (reikia pamatyti žmonių nustebimą, kai jų diagnostiniame piešinyje mokytojas įžiūri tuo metu skaudančią galvą, sutrikusią kojų kraujotaką, virškinamojo trakto ar vidaus organų uždegimus bei kitas problemas, kurios plika akimi tikrai nesimato ir netgi paties žmogaus ne visuomet yra žinomos).
Žinoma, fraktalų piešimas nėra nei alternatyva, nei pakaitalas rimtiems medicininiams ir psichologiniams tyrimams bei gydymui. Tai pagalbinė terapinė priemonė, kurią naudojant šalia tradicinės medicinos tiesiog galime tikėtis geresnių ir galbūt greitesnių rezultatų.
Kaip piešti diagnostinį fraktalą
Norėtumėte nusipiešti savo fraktalą? Tuomet galite pradėti nieko nelaukdami.
Piešiniui reikės A4 formato balto lapo, juodo tušinuko ir kuo daugiau spalvotų pieštukų.
Kontūro brėžimas:
Lapą prieš save pasidedame horizontaliai.
Rašiklį atremiame bet kurioje lapo vietoje (nebūtinai per vidurį)- tai bus piešinio atskaitos taškas.
Užsimerkę 45-60 sekundžių piešiame nepertraukiamą, ištisinę liniją, stengdamiesi užpildyti kuo didesnį lapo plotą, bet neišlipant iš už lapo ribų.
Linija turi būti aiški ir gerai nubrėžta.
Ranka, laikanti rašiklį, turi judėti vidutiniu greičiu – nei per greitai, nei per lėtai.
Piešiame ramiai, stengdamiesi, kad linijos būtų kuo įvairesnių krypčių – tiesios, kreivos, apvalios, banguotos ir visokios kitokios.
Stengiamės išvengti dažnai pasikartojančių, vienodų linijų: tik apskritimų, spiralių, kilpų ar vien tik geometrinių formų.
Nepiešiame žinomų formų (namelis, gėlytė, širdelė, parašas ir t.t.).
Jau nupiešus kontūrą, linijos pradžią ir pabaigą prijungiame prie artimiausios linijos (susikirtimo taško).
Pažiūrime, kiek iš susikirtusių linijų gavosi langelių. Didelių, vidutinių ir mažų langelių (tuščių plotelių) piešinyje turėtų būti maždaug po 1/3, t.y., trečdalis didelių, trečdalis vidutinių, trečdalis mažų.
Jei atsimerkę pamatėte, kad piešinyje yra per daug didelių langelių (taip dažnai atsitinka, spalvinant per lėtai), vėl užsimerkite ir dar kurį laiką pieškite.
Spalvinimas
Spalvinant diagnostinį fraktalą, spalvotus pieštukus imame tik užsimerkę, leisdami spalvas pasirinkti mūsų vidiniam balsui. Spalviname, žinoma, atsimerkę.
Svarbiausia taisyklė – šalia esančių (kaimyninių) langelių, kuriuos riboja linija, negalima spalvinti ta pačia spalva. Vienoda spalva galime spalvinti tik tokius gretimus langelius, kurie yra ,,kaimynai“ įstrižainėje ir liečiasi tik per susikirtimo tašką.
Viena spalva spalviname nuo 1 iki daugiausia 12 plotelių. Jei keletą kartų patenka vienas ir tas pats pieštukas, o spalvinti ta spalva jau nesinori – nuspalviname bent jau vieną langelį.
Spalviname tolygiai, tvarkingai ir vientisai, kad spalva neišlįstų už kontūro.
Sąmoningai nesirenkame plotelių spalvinimui – kur intuityviai norisi nuspalvinti ir nusileido ranka, ten ir spalviname.
Nepaliekame baltų nenuspalvintų plotų.
Tai tik esminės taisyklės. Detalesnes instrukcijas ir visokius niuansus visuomet paaiškina fraktalų piešimo mokytojas.
Taigi, pabaigai – ką konkrečiai jums gali duoti fraktalų piešimas?
Galimybę susijungti su pasąmone ir geriau pažinti save
Galimybę atskleisti ir vystyti savo vidinius talentus
Kūrybiškumo skatinimą
Galimybę surasti savo tikrą pašaukimą
Nusiraminimą ir nuotaikų harmonizavimą
Santykių su aplinkiniais ir šeima gerinimą
Emocinių ir psichologinių problemų diagnozavimą bei korekciją
Nuorodas, į kurias kūno dalis ar organus derėtų labiau atkreipti dėmesį, norint išvengti fizinių negalavimų, o taip – jų gijimo skatinimą
Norų išsipildymą
Ir dar daug kitų nuostabių dalykų, dėl kurių šią terapiją išbandyti tikrai verta ir labai įdomu.
Tai nuostabi ir iki elementarumo paprasta metodika, kuri tiks net ir tiems, kurie paskutinį kartą pieštukus laikė mokykloje ir visuomet manė, kad piešti tiesiog nemoka. Patikėkite, jūsų fraktalas jums pavyks, o jo gražumas ir unikalumas jums nustebins. Tuo ir ypatinga ši terapija, nes čia kiekvienas yra sėkmingas ir unikalus savo gyvenimo menininkas.