Tatjana Černigovskaja – garsi rusų biologė ir lingvistė, konkrečiai – neuromokslų ir psicholingvistikos specialistė, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorė. Pasibaigus neseniai surengtam forumui, specialiai leidiniui „Forbes“ mokslininkė paaiškino, kodėl vienus žmones lydi sėkmė, o kitų – ne.
– Kodėl vieniems pavyksta užsidirbti nemažai pinigų, o kietiems – ne, kad ir kaip norėtų ir stengtųsi? Galbūt milijardierių smegenys iš tiesų skiriasi nuo eilinių piliečių?
– Vienareikšmiškai į šitą klausimą atsakyti negaliu. Taip, žmonės skirtingi, vertinant objektyviai, jie skirtingi. Tam tikras savybes nulemia genetika, o genų pakeisti neįmanoma. Jie – svarbūs žaidėjai ir ignoruoti jų nevalia.
Kita vertus, jei žmogui nesiseka niekas, ko jis imasi, reiškia jis dar nerado savo gyvenimo kelio. Gali būti, kad sprendimą užsidirbti milijoną jis priėmė per klaidą. Gal jam visai nereikia kelių jachtų ir kelionės aplink pasaulį? Gal visiškai laimingas jis pasijustų sėdėdamas namuose ir megzdamas šalikus, tik to kol kas nežino?
– Kaip žmogui suprasti, ko jis nori? Juk tai nėra taip paprasta kaip atrodo?
– Reikia ieškoti vaikštinėjant po tam tikras vietas. Svarbiausias dalykas yra menas. Kaip sakė vienas garsus prekeivis meno dirbiniais, menas gali pateikti atsakymus į dar neužduotus klausimus. Tai labai gili mintis. Menas paprastai įtraukia į erdvę, kurioje niekas anksčiau nebuvojo. Pradėjus gyventi toje erdvėje gali atsiskleisti įvairios prasmės.
Dar būtina stengtis bendrauti su įdomiais žmonėmis – tokia veikla taip pat vaidina didžiulį vaidmenį. Reikia ieškoti įkvepiančių asmenybių. Tokių, su kuriomis galima kalbėtis kad ir pernakt, o pasibaigus pokalbiui viską suprasti.
– Esate sakiusi, kad vaikus verta mokyti daugybės dalykų iš karto, nes tik taip jie turės iš ko rinktis. O kaip patartumėte auklėti vaiką, kad ateity jis taptų verslininku?
– Tai, ką dabar pasakysiu, gali nuskambėti banaliai, bet iš tikrųjų viskas ne taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Savo vaiką reikia mylėti. Reikia pasistengti jį pažinti, įsižiūrėti į jį ir suprasti, koks jis žmogus. Tai pavyksta gana anksti: dar kol mažyliai žaidžia smėlio dėžėje, galima pastebėti, kad kuris nors vienas labai sėkmingai primeta kitiems savo valią. Štai jis ir yra lyderis.
Aišku, lengva pasakyti, sunku padaryti. Reikia suteikti vaikams galimybę rinktis. Jei vaikas niekada nebandė piešti arba muzikuoti, kaip tikitės sužinoti, ar jis gabus dailei arba muzikai?
– Ar sutiktumėte, kad versti vaiko negalima? Kad negali būti jokios prievartos?
– Tai ganėtinai sudėtingas klausimas. Tikrai nėra visiškai aišku, kaip dera elgtis. Esu skaičiusi, kad Johanną Sebastianą Bachą, Ludwigą van Beethoveną ir Wolfgangą Amadeusą Mozartą vaikystėje mušdavo per rankas, kad šie prisėstų prie klavesino. Tai galbūt reiškia, kad šiek tiek versti vaiką reikia.
Vis dėlto vienareikšmiškai taip tvirtinti neįmanoma. Viena vertus, nedera vaikų kankinti verčiant daryti tai, kas jiems, galima sakyti, sukelia alergiją. Kita vertus, nepabandžius nežinosi, kas jiems tą alergiją sukelia.
– Prisidėjote prie tokios mokslo disciplinos kaip psicholingvistika įtvirtinimo. Sakykite, ar žmogus vien vartodamas tam tikrus žodžius gali užprogramuoti save sėkmei? Jei taip, tai kaip?
– Susilažinus galima prisiversti per dieną ir tango išmokti šokti. Tik klausimą reikia formuluoti kitaip. Kokia kaina tai bus padaryta ir ar verta tuo užsiimti? Kalti sau į galvą, kad privalome siekti sėkmės, mano nuomone, – pražūtinga taktika. Kurį laiką ji gali pasiteisinti, tačiau galų gale vis tiek nuvils.
Tik tada, jei žmogui kas nors išties įdomu ir jis turi tam tikrų gabumų, sėkmė beveik garantuota. Kai darbo imamasi todėl, kad jis prasmingas, arba nepaisant jokių sunkumų, galima tikėtis sėkmės.
– Gal ir naivu klausti, bet kaip galvojate, ar pinigai gali padaryti žmogų laimingą?
– Į šį klausimą galiu atsakyti labai konkrečiai: ne, negali. Taip sakau ne todėl, kad esu romantikė, mananti, kad pinigai apskritai nereikalingi. Jie, žinoma, reikalingi, bet su laime gali neturėti nieko bendro. Laimė aplanko tada, kai pradedame įžvelgti prasmę. Žinoma, vieniems ta prasmė gali kainuoti eurą, o kitiems – milijardą. Viską lemia tai, ar žmogus įsitikinęs, kad veikla, kuria užsiima, – prasminga, ar jam svarbu tik kuo daugiau užsidirbti. Prasminga paprastai yra tokia veikla, kuri teikia malonumą, prie kurios traukia.
Prieš keletą metų teko atsakinėti į gana juokingą klausimą: ką pasirinkčiau – įdomų darbą ar pinigus? Tuojau pat atsakiau, kad, žinoma, įdomų darbą. Ne todėl, kad esu naivi, o todėl, kad kitaip neįsivaizduoju savo gyvenimo.