Praeitis ir ateitis – iliuzija. Kiek laiko mes praleidžiame veltui, mąstydami apie ateitį, gailėdamiesi praeities klaidų, nesvarbu, kad praėję metai ar dešimtmečiai… Sudėtingiausia, kad skiriame per daug brangaus laiko matydami neigiamus dalykus, gailėdamiesi, smerkdami… Norint gyventi dabartimi, reikia priimti ją tokią, kokia ji yra ir atleisti sau savo klaidas. Tik jas pamiršus galima ramiai susitaikyti, kad viskas, kas turi įvykti, įvyks savo laiku.
Gyvename nuolatiniame strese, skęstame kasdieniuose rūpesčiuose ir nieko daugiau aplink nespėjame matyti, kaip tik laiką, kuris skrieja ne valandomis ar dienomis, o savaitėmis ir mėnesiais…Bet jei sugebėtume gyventi dabar ir čia, nebeliktų tiek rūpesčių ir nerimo, nes tai priverstų mus sustoti ir apsidairyti aplink.
Švaistome jėgas sureikšmindami praeitį ir ateitį, o jei atsiranda galimybė ar šansas kažką keisti, tada sustingstame, išsigąstame ar dar blogiau – net nepastebime to visai.
Daugelis žmonių galėtų pasidalinti patarimais ir nuomone, kodėl taip sunku gyventi dabartimi. Vieni sako, jog priežastis – gyvenimas simbolių ir abstrakcijų pasaulyje, kiti teigia, jog laiko baimė ir iliuzija kelia nerimą, dėl to žvalgomės į praeitį ir bandome išpranašauti ateitį. Tačiau tiksliausia priežastis, kad mes esame uždari ir per daug kalbame su savimi, apie save neklausydami kitų. Esame apsigyvenę „savo kiautuose“ lyg kažkas trukdytų mums iš jų išsivaduoti.
„Jei bijai ir jaudiniesi, kas jau įvyko ar įvyks, tai visa, kas vyksta dabar, nepastebimai prabėgs.“ Anonimas
Pirmiausia, ką reikėtų išmokti – pastebėti menkiausias smulkmenas, nesvarbu gražios jos, ar ne. Kasdien turėtume grožėtis pasauliu, pastebėti tai, ko nemato kiti. O nemato todėl, kad greičiausiai pernelyg dažnai eina gatve žiūrėdami į žemę ir mąstydami, kas jų šiandien laukia, kiek problemų reikia išspręsti ir kiek sprendimų priimti. O kur dabartis? Kur vaizdai ir garsai, kuriais galime grožėtis kiekvieną sekundę?
Pabūkime vaikais, nes jie nesirūpina ateitimi, o žaidžia ir stebisi kas dieną; jie nemoka rūpintis ateitimi ir išgyventi dėl praeities. Taigi, pasimokykime iš jų.
1. Pažiūrėkime savo baimėms į akis.
2. Klausykime muzikos ir mėgaukimės tuo.
3. Išreikškime save dainuodami ar šokdami.
4. Įsiklausykime į savo kvėpavimą ir leiskime nurimti minčių audroms.
5. Drįskime būti savimi ir nesileiskime pakeičiami, nes kiekvienas esame nuostabus.