Žinoma, istorijoms išnagrinėti plačiau reikia daugiau detalių, tačiau, kaip sako specialistas, galima sureaguoti į aktualiausius aspektus, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.
Pirmas žingsnis – priimti emocijas
(Eglė, 28 m.) Kartais būna tokių akimirkų, kai tampa labai sunku tiesiog išbūti. Apima prislėgtumo būsena, pradingsta nuotaika, kyla nepaaiškinamas pyktis, kartais net agresija, o paskui atsiranda savigraužos jausmas. Dažnai trūksta energijos, norisi tik gulėti ir nejudėti. Ką man vertėtų daryti, kaip pagerinti savijautą?
Ši situacija sufleruoja, kad labiausiai Eglę neramina staigūs ir skaudūs emocijų pokyčiai. Jie verčia jaustis nesaugiai, mažina pasitikėjimą savimi, savo gebėjimais. Kartu atsirandantis pyktis, agresija, savigrauža jau tampa kaip papildoma problema. Esant tokiai situacijai, pirmas pokyčių etapas – gebėjimas pripažinti tai, kas vyksta. Nors tai priimti gali būti skausminga, svarbu sau pasakyti – šiuo metu kyla nepaaiškinamų ir staigių jausmų, bet tai irgi mano gyvenimo dalis.
Kai žmogus patiria netikėtą jausmų kaitą, nesupranta, kodėl taip vyksta, sako sau: aš neturiu teisės, pagrindo taip jaustis. Tai yra savo reakcijos smerkimas, atmetimas, kuris sukuria papildomų nemalonių jausmų, pyktį ant savęs. Iš kitos pusės, mes visada galime sakyti – jausmas pagrįstas, jis turi turėti pagrindą, kitaip jis nekiltų. Dažnai nežinome to pagrindo, bet jis tikrai yra. Surasti pagrindą gali būti sudėtinga, tačiau jei įmanoma, labai naudinga. Vis dėlto sau priminti, kad yra pagrindas, ir žinoti pagrindą yra du skirtingi dalykai. Skaudus jausmas praneša, kad netenkinamas koks nors svarbus poreikis. Pripažinus jausmą, gali prasidėti nelengvos, bet reikalingos paieškos, kaip tokį poreikį patenkinti. Kitaip sakant, kaip save jautriai aprūpinti.
Žinoma, tokie požymiai leidžia manyti, kad viena iš galimų sunkumų priežasčių – depresija. Jei jie nepraeina po dviejų savaičių, išmintinga kreiptis į gydytoją psichiatrą, kuris padeda nustatyti, ar tai tikrai yra depresija, ar ne, padeda planuoti pagalbą, kurių viena – psichoterapija.
Organizmo stebėjimas
(Viktorija, 45 m.) Praeitų metų vasara buvo nuostabi – daug saulės šviesos, veiklos ir susitikimų. Nors, atrodytų, atėjus žiemai niekas per daug nepasikeitė, ėmiau greičiau pavargti, sunkiau rytais keliuosi į darbą, mažiau džiugina įvairūs dalykai. Ar tai sezoninės depresijos požymiai? Ar verta tikėtis, kad savijauta pasikeis?
Jei tokia būsena tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, trukdo atlikti kasdienes užduotis ir gyventi norimą gyvenimą, tai gali būti žiemos depresija. Be jokių abejonių, reikia atkreipti dėmesį ir į tokias aplinkybes kaip apetitas, miego pokyčiai, mintys.
Žinoma, verta tikėtis, kad savijauta pagerės, tačiau tą geriau puoselėti aktyviai. Padedant medikams ir tinkamai įvertinus simptomus, galima imtis priemonių. Depresija efektyviausiai gydoma derinant psichoterapiją su papildomais gydymo būdais. Kaip vienas būdų sumažinti sezoninės depresijos požymius – šviesos terapija, pasivaikščiojimas vos tik prašvitus. Tai padeda sureguliuoti išsiderinusį biologinį laikrodį. Esant tokiai savijautai, ne mažiau svarbiu aspektu tampa ir maistas. Reikia atkreipti dėmesį ir į angliavandenius, vengti daug cukraus turinčių gėrimų, saldumynų. Cukrus sukelia trumpą euforiją, tačiau po to smegenys pasijunta pavargusios, savijauta suprastėja, prasčiau gaminamas serotoninas.
Kai naudingųjų medžiagų nepavyksta gauti su maistu, galima naudoti papildomų augalinių medžiagų, pavyzdžiui, šafraną. Atsižvelgdami į senovės patirtį, šiuolaikiniai mokslininkai ėmė atidžiau tyrinėti šafraną, jo pagrindu yra sukurti ir maisto papildai, kurie padeda palaikyti normalią psichologinę būseną. Vis dėlto papildų vartojimą svarbu derinti su gydytojais, nes jie yra veiksmingi tik vartojant reikiamos koncentracijos, be to, galima sąveika su vartojamais vaistais.
Nerimas dėl nerimo
(Tadas, 32 m.) Jau penkerius metus dirbu įmonėje, į kurią patekti buvo mano svajonė. Vis dėlto bėgant laikui tampa ne lengviau, o sunkiau. Po dienos jaučiu stresą, pervargimą, vakarais negaliu užmigti, pabundu anksti. Manau, tokia būsena yra labiau ne dėl didelio darbo krūvio, bet galvojimo, ar tikrai esu savo kelyje. Kaip sumažinti nerimą, nes jis, manau, man jau ima trukdyti gyvenime priimti teisingus sprendimus.
Nerimo valdymas gali būti gana reikli užduotis, nes tai reikalauja įgūdžių ir tam tikro požiūrio į nerimą. Vis dėlto tokio darbo vaisiai tikrai verti visų pastangų.
Kalbėdamas apie kitą požiūrį, turiu omenyje tai, kad prigimtinis bandymas kontroliuoti nerimą ir mintis dažnai yra problemos dalis, o ne sprendimas. Bandymas kontroliuoti darbo krūvį, lūkesčius ir patį nerimą kartais padeda suvaldyti situaciją. Bet panašu, kad Tadas jau bandė būtent tai padaryti. O kai ši strategija yra nesėkminga, ji dažnai kelia papildomą įtampą – t. y. nerimavimas dėl nerimo. Kitaip tariant, bandymas tiesiogiai grumtis su nerimu jį didina, nes taip inicijuojama dar viena kova. Ieškant išeičių, būtų paprasčiau nebesiekti nerimo kontrolės, o stengtis įgyti kitokius santykius su nerimu ir nerimastingomis mintimis. Tie santykiai keičiasi, kai žmogus mokosi atpažinti savo mintis, stebėti jas iš šono ir aiškiai apriboti jų nagrinėjimą, kuris tik didina nerimą be aiškių rezultatų. Tai yra problemų dalis. Analizuodamas, įsigilindamas, žmogus bando išspręsti situaciją, bet realiai jis tik palaiko problemą.
Kartais tokiam požiūrio ir įgūdžių keitimui gali būti svarbu išmokti dėmesingumo technikos, kai žmogus mokosi atsitraukti, lavinti vidinį stebėtoją, paleisti įveliančias minčių pinkles. Tuomet žmogus aprimsta, nes jį mažiau paliečia tos pačios mintys, ir gali lengviau priimti reikalingus gyvenimo sprendimus. Tokiu gyvenimo etapu verta konsultuotis su patikimu išmintingu žmogumi, kuris padeda neužstrigti tarp nerimastingų minčių ir matyti tikras gyvenimo vertybes.