Ši mintis priklauso didžiam vokiečių filosofui Arthurui Schopenhaueriui. Tai vienas iš žymiausių iracionalizmo teoretikų, garsus mizantropas. Jis jautė potraukį vokiečių romantizmui, domėjosi mistika, ypač vertino Immanuelio Kanto darbus – vadino juos svarbiausiais filosofiniais veikalais iš visų, kurie buvo parašyti per du tūkstančius metų.
A. Schopenhaueris gilinosi ir į budizmo filosofines idėjas, upanišadas, taip pat graiko Epikteto, romėno Cicerono ir kitų mąstytojų veikalus. Jis kritikavo savo amžininkus – Georgą Wilhelmą Friedrichą Hegelį ir Johanną Gottliebą Fichte. Prieštaraudamas, kaip pats teigė, sofistiškiems Gottfriedo Leibnizo samprotavimams, egzistuojantį pasaulį jis vadino blogiausiu iš visų galimų, todėl buvo priskirtas prie pesimizmo filosofijos šalininkų.
Siūlome pasigilinti į keletą A. Schopenhauerio taikliai išsakytų minčių, kurių gausu jo darbuose.
- Nesakyk draugui to, ko neturi žinoti tavo priešas.
- Išmintingieji ieško veikiau ne vienatvės, o siekia išvengti kvailių sukelto tuščio sambrūzdžio.
- Besaikis skaitymas ne tik neduoda naudos, kadangi skaitytojas, įnikęs į procesą, persiima svetimomis mintimis ir jas suvokia prasčiau nei galėtų, jei pats būtų jas sugalvojęs, bet ir kenkia protui, nes jį paralyžiuoja pratindamas semtis idėjų iš išorinio šaltinio, užuot pasitikėjus savo galva.
- Vieninteliai vyrai, nesugebantys gyventi be moterų, yra ginekologai.
- Tie, kurie pernelyg sureikšmina kitų žmonių nuomonę, suteikia pastariesiems per daug garbės.
- Tikėjimas ir žinojimas padėti ant skirtingų svarstyklių lėkščių: kuo aukščiau pakyla viena, tuo žemiau nusileidžia kita.
- Menkas žmogus, neturintis nieko, kuo galėtų didžiuotis, griebiasi vienintelės galimybės – didžiuojasi nacija, kuriai pats priklauso.
- Jei įtari, kad žmogus meluoja, apsimesk, kad juo tiki: tada jis ims meluoti dar atkakliau ir pagaliau įklius. Jei tarp jo žodžių sušmėžuos tiesa, kurią jis norėtų nuslėpti, apsimesk, kad netiki tuo, kas sakoma: tada žmogus atskleis visą tiesą.
- Mes retai galvojame apie tai, ką turime, bet nuolatos nerimaujame dėl to, ko neturime.
- Kuo turtingesnis žmogaus vidus, tuo rečiau jis dairosi į išorę ir tuo mažiau jam gali duoti kiti žmonės.