Listinguojamų įmonių valdybose privalomai turėtų būti net 25 proc. moterų. Vis dėlto, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki planuoto pakeitimo, politikai nusprendė šio klausimo nebesvarstyti.
Šiuo metu visoje Europos Sąjungoje vis garsiau kalbama apie tolygesnį valdančiųjų pozicijų paskirstymą tarp lyčių. Remiantis Europos Komisijos parengta direktyva, numatyta iki 2020 m. padidinti moterų dalį Europos biržinėse bendrovėse iki 40 proc., o valstybės kontroliuojamose bendrovėse šį skaičių pasiekti iki 2018 m., todėl daugelis šalių aktyviai rūpinasi atitinkamų priemonių diegimu nacionaliniu lygiu.
Nors dauguma Lietuvos verslo, teisės bei žiniasklaidos ekspertų būtinybės įvesti kvotas nemato, tačiau pritaria, jog apie šį klausimą būtina pradėti kalbėti viešai.
„Moterų kvotas vertinu kaip kraštutinumą, kuris, nors jas įvedusiose šalyse ir atnešė teigiamų rezultatų, tačiau yra pakankamai kontraversiškas“, – teigia advokatė.
„Neseniai buvo atlikta studija, kuri tyrė Norvegijos įmonių valdybų darbą prieš ir po to, kai jose buvo įvestos kvotos moterims. Tyrimo išvada buvo ta, kad moterų skaičiaus padidėjimas turėjo itin teigiamą poveikį valdybų darbo kokybei. Vis dėlto, moterų priėmimas į valdybas „per prievartą“ gali paskatinti neigiamą požiūrį į jas, o moterų siūlomi sprendimai valdybose gali būti atmetami dėl to, kad juos pasiūlė asmuo, kurio, kitų valdybos narių nuomone, valdyboje be kvotų net nebūtų“, – teigia D. Burgienė.
Ekspertė pastebi, kad moterų indėlio poreikis į kompanijos sėkmę jaučiamas ir teisės srityje, tačiau Lietuvoje labiausiai moterų lyderystę skatina Skandinavijos šalių akcininkai: „Kai kuriose šalyse teisinė kontora gali pralaimėti kliento teisinių paslaugų pirkimo konkursą vien dėl to, kad tarp jos partnerių nėra moterų, arba dėl to, kad teisininkų komanda, pasiūlyta konkrečiam klientui, susideda vien tik iš vyrų. Paprastai reikalavimą turėti mišrias komandas kelia klientai, kurie savo versle ypač vertina moterų teigiamą indėlį į jų verslo sėkmę ir tokiu būdu nori perduoti šią sėkmę savo partneriams“.
Privalomų moterų kvotų įvedimas, anot D. Burgienės, galėtų paskatinti moteris imtis iniciatyvos, tačiau svarbu, kad vienodos galimybės būtų suteikiamos vienodo profesionalumo lygio asmenims, nepriklausomai nuo jų lyties: „Silpnesnių asmenų protegavimas moterų statuso visuomenėje nepakels, o tik sumenkins. Todėl kvotų nustatymas jokiu būdu negali reikšti kokybės kartelės nuleidimo“.
Net 60 proc. bendrovės „Vilniaus prekyba“ valdybos narių yra moterys. Dviems didžiausioms „Vilniaus prekybos“ valdomoms įmonėms – „Maxima Grupė“ ir „Euroapotheca“ taip pat vadovauja moterys. Pasak R. Kižienės, tai pavyzdys, rodantis, kad aktyvus moterų dalyvavimas valdyme gali veikti be jokių priverstinių priemonių: „Moterų vadovių skaičius visoje mūsų verslo grupėje yra aukštas ir, matyt, išsiskiriantis tiek Lietuvos, tiek ir visos Europos mastu. Tai susiklostė natūraliai, nenaudojant nei kvotų sistemos, nei taikant kokių nors nuolaidų. Svarbiausias kriterijus visuomet buvo ir išlieka darbuotojų kompetencija“.
Kita vertus, „Vilniaus prekybos“ vadovė R. Kižienė kvotų įvedimą vertina prieštaringai jau vien todėl, jog dirbtinai sukuriamos nevienodos konkurencijos sąlygos: konkuruoja ne tik profesionalumas, ne tik žmogaus kompetencija, jo asmeninės savybės, bet ir toks prigimtinis dalykas kaip lytis. O tai nėra teisinga.
„Asmeniškai nepalaikau moterų kvotų idėjos. Galbūt tą lėmė mano profesinio gyvenimo patirtis, nes niekuomet nepajutau, kad vien dėl to, jog esu moteris, man sekasi geriau ar prasčiau.
Nesvarbu, koks darbas, kokia aukšta pozicija bebūtų, aš niekuomet nenorėčiau būti priimta į darbą dėl galiojančios kvotos. Manau, tai netgi užgautų. Lygiai taip pat nenorėčiau rinktis savo komandos pagal kvotas, nes renkuosi pagal kompetenciją. Esu įsitikinusi, kad esminis vertinimo kriterijus darbe visuomet privalo būti darbuotojo kompetencija, profesionalumas, o lytis tam neturi jokios įtakos.
Bendraudama su žmonėmis karjeros ar profesinio pasirinkimo temomis pabrėžiu, kad svarbiausia yra ne tavo užimama pozicija, o tai, ar darai tai, ką sugebi, ir ar tai darai šiek tiek geriau nei kiti. Taip pat klausiu, ar esi laimingas savo darbe. Dažniausiai šie dalykai eina vienas greta kito.“
„Lietuvoje moterų kvotos listinguojamų įmonių valdybose iš esmės vertinamos neigiamai. Tokią viešąją nuomonę suformavo įvairių visuomenės nuomonės lyderių pasisakymai: tiek valstybės vadovai, tiek verslo, politikos ar žiniasklaidos lyderiai ne kartą pasisakė, kad prieštarauja privalomam moterų dalyvavimui įmonių valdyme.
Tačiau toks vertinimas kyla ne iš noro sumažinti moterų įtaką, o atvirkščiai – siekiant lygių galimybių abiems lytims ir bandant išvengti moterų protegavimo, kuris kuria tik dar didesnę atskirtį.
Kvotos Lietuvoje, remiantis tarptautiniais įsipareigojimais, bus įvestos bet kuriuo atveju, todėl dabar, galima sakyti, yra pereinamasis laikotarpis. Manau, labai svarbu visuomenei iš esmės paaiškinti šių pakeitimų esmę ir prasmę, nes nuo to priklausys, kaip bus vertinamos moterys, kurios pateks į minėtų bendrovių valdybas.
Todėl aš matyčiau du galimus scenarijus: moterys, remiantis kvotomis, bus paskirtos į valdybas, bet jų sprendimai bus kvescionuojami ir nelygiavertiškai vertinami kitų valdybos narių atžvilgiu. Bus preziumuojama, kad jos silpnesnės, kad be kvotų neužimtų tokių pozicijų valdymo organe. Taigi vargu, ar taip būtų pagerinta moterų situacija versle.
Kitas scenarijus – tai suprantamas paaiškinimas, koks iš tiesų kvotų kaip instituto tikslas. Šalininkai tikina, jog kvotų tikslas nėra proteguoti – esą tai turėtų būti labiau padrąsinimas, nei protegavimas. Manoma, kad tai ypatingai svarbu valstybėse, kuriose istoriškai yra patriarchalinis šeimos suvokimas, ir moterys, nepaisant jų aukštos kompetencijos, nedrįsta siekti aukštų pareigų.
Akivaizdu, kad Lietuvoje yra daugybė talentingų moterų, kurios galėtų prisidėti prie visuomenės pažangos, bet dėl susiklosčiusių šeimos tradicijų nedrįsta aktyviai dalyvauti verslo rinkoje. Taip pat visuomenei trūksta pavyzdžių, kai matomos sėkmingos moterys – kartu ir laimingos mamos bei žmonos.
Bet kuriuo atveju, tai, kad Lietuvos politikai kuriam laikui šį klausimą vėl grąžino į stalčių, yra gerai, nes nepaaiškinus kvotų esmės, visuomenė išsyk šią naujovę vertintų neigiamai. Tuo tarpu mes dabar turime daugiau laiko diskutuoti, šviesti visuomenę ir kalbėtis apie kvotų esmę, kad vėliau, įgyvendinus kvotų sistemą, situacija būtų vertinama remiantis faktais ir išsamia informacija. Tik tuomet ši nors ir gana drąstiška priemonė turėtų teigiamą poveikį.“