Daug straipsnių ir seminarų randu šia ir panašia tema. Vieni iš jų moko „kaip būti“, kiti – „ kaip nebūti“, treti – nemoko nieko, tiesiog skatina mąstyti ir ieškoti. Ir aš norėčiau žinoti visus atsakymus, bet deja, neišeina man jų rasti. Aš jų vis dar ieškau, tyrinėdama save ir aplinką.
Stereotipinis portretas
Mane šiek tiek trikdo dažniausiai piešiamas sėkmingos moters portretas: „tvirta, graži, liekna, pasitikinti savimi, turinti kur save realizuoti , trokštanti nuolat tobulėti, versli ir t.t.“ Stebint moteris, matau jas visokias: bėgančias, suklupusias, raudančias, mylinčias ir visuomet ieškančias meilės. Susiformavusios socialinės ir ekonominės aplinkybės skatina moteris norėti būti efektyvia ir perspektyvia. Manoma, kad moteris, kuri kasdien šeimai verda valgyti, išlydi ir pasitinka vyrą bei vaikus, kuri atsidavusi namams bei buičiai tampa aplinkiniams tiesiog neįdomi, netgi laikoma nelaiminga. Kai mes matome tokias seminarų antraštes, kaip „veikli moteris“, kai girdime „sėkmės istorijas“, formuojasi nuostata, kad efektyvumas yra siejamas su užimtumu. Kuo daugiau moteris turi veiklų (pageidautina socialiai reikšmingų ir matomų) tuo efektyvesnė ji jaučiasi. Gyvenimo tikslu tampa – būti efektyvia ir užsiėmusia.
Tai idiotizmas. Man primena bėgimą be finišo, kuriame jėgos senka, o pasitenkinimo mažta.
Moters rolės per visą gyvenimą
Moterys per visą gyvenimą susiduria su tam tikromis rolėmis: mamos, žmonos, dukters, draugės, darbuotojos ir pan. Visur vienodai super efektinga nebūsi. Dažnai tenka rinktis, kur ir kam skiriu savo laiką. O jis, deja, yra ribotas… Nors ir daug kalbama apie neribotas galimybes, bet dažnai pamirštama priminti, kad tai negalioja laikui. Manęs nesenai paklausė, kaip teisingai paskirstyti savo dėmesį ir laiką vaikams, vyrui, darbui bei sau? Atsakiau, kad nežinau. Nėra universalaus paskirstymo, nes ne kiekybėje veiklos, o kokybėje ir pasitenkinime slypi paslaptis. Laiminga moteris – laimingi aplinkiniai (vaikai, vyras, kolegos ar pavaldiniai darbe). Kitaip tariant, moterį laimingą daro tai, kaip ji įprasmina vieną ar kitą rolę savo gyvenime, tame ir matau efektyvumą. Ir visai nesvarbu – ar kepti ir virti, ar žaisti ir piešti su vaiku, ar vadovauti, ar dalyvauti, ar būti matomai viešai, ar būti matomai namie, svarbu būti matomai sau, savo galimybių ir ribų diapazone.
Moters asmeninės ribos
Nei vienas žmogus negali visko, tiek vyras, tiek ir moteris turi savo rėmus gyvenime. Noras būti visur ir visada sukelia skubėjimą ir įtampą. Įsitikinimas ir nuostata, kad „turiu būti kažkoks geresnis savo variantas nei esu šiandien“ sukelia nepasitenkinimą tuo kas esu dabar, viltį ir skubėjimą, nuovargį ir kaltę. Ar to nori šiuolaikinės moterys? Nežinau, tačiau darbe matau ir girdžiu, kad siekdamos būti efektyvios, jos bijo konfliktų, bijo pralaimėjimo, atstūmimo, bijo klaidų ir kvailumo bei gėdos jausmo, bijo pripažinti sau ir kitiems, kad ir jos turi ribas bei gali būti visokios, kažkur daugiau, o kažkur mažiau sėkmingos, vieną dieną labiau, o kitą – mažiau laimingos. Juk ir gyvenimas yra visoks.
Moters norai
Sigmundas Freudas yra pasakęs: „Nepaisant to, kad trisdešimt metų tyrinėjau moterų vidinį pasaulį, lieka neatsakytas svarbus klausimas – ko nori moterys?”. Turbūt tik moterų lūpose yra atsakymai. Jie gali būti panašūs ir skirtingi, bet jie visi yra teisingi.
Ne kartą klausiau ir savęs, ko noriu, kur einu? Ir dabar, kai dairausi aplink, pastebiu, kad norai, ribos ir galimybės gali būti labai kintantys, kiekviename gyvenimo etape…
Atšventus dvidešimtąjį gimtadienį maniau, kad gyventi verta tam, kad sukurčiau šeimą, padaryčiau karjerą ir išgarsėčiau. Perkopus per trisdešimt, ėmiau tikėti, kad atsakymas glūdi kokybiškai atliekamame darbe, tobulėjime, klientų skaičiau augime ir kablelyje tarp skaičių banko sąskaitotoje. Dabar, būdama keturiasdešimties, žinau, kad viskas, ko ieškau, gali sutilpti į vieną žodį – pasitenkinimas. Ir man tai yra meilė, smalsumas ir kūryba…