Kaip kovoti su pavydo jausmu: padės kelios strategijos

„Kai kuriam nors mano draugui bent šiek tiek pasiseka, manyje kažkas numiršta“, – viename interviu pasakė šmaikštusis amerikiečių rašytojas Gore’as Vidalis. Taip jis išreiškė tai, kas retkarčiais apima kiekvieną, nors niekas nelinkęs to prisipažinti, – pati beprasmiškiausia, nenaudingiausia ir nuodingiausia emocija iš visų – pavydas.

Dalijamės ištrauka iš Rolf Dobelli knygos „Gero gyvenimo vadovas“ (leidykla „Vaga“).

Ne, mintis, kad pavydas beprasmis, nėra nauja. Dėl jo įspėjo dar graikų filosofai. Biblija vaizduoja pražūtingą pavydo galią tuzinais istorijų, pirmiausia parabole apie Kainą ir Abelį. O Snieguolė, ta kriminalinė pasaka, yra aukščiausio lygio istorija apie pavydą.

Taip pat ir Nobelio premijos laureatas Bertrand’as Russellas vadina pavydą viena svarbiausių priežasčių, sukeliančių nelaimes. Pasitenkinimo gyvenimu jausmui pavydas daro kur kas stipresnį poveikį negu fizinės negalės ar finansinis krachas. Todėl gebėjimas valdyti pavydą yra esminga gero gyvenimo dalis. Kai įvaldysite šį triuką, būsite daug pasiekęs. Deja, tai evoliucijos sukurta programa, kurią labai sunku pergudrauti.

Pavydas būdingas ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Beždžionių tyrinėtojai Fransas de Waalis ir Sarah Brosnan tyrinėjo du kapucinus (tokią beždžionių rūšį) ir už kiekvieną atliktą nesudėtingą užduotį jiedviem atlygindavo griežinėliu agurko. Patenkintos beždžionės mielai paimdavo tą gardų kąsnelį.