Prieš pradėdama vardinti tuziną keiksmažodžių, dr. L. Vaicekauskienė patikslina: „Keiksmažodžius turiu iš Aurelijos Čekuolytės ir Ingos Vyšniauskienės tyrimo. Jos studijavo Vilniaus jaunimo kalbą, todėl kalbėsime apie Vilniaus jaunimą ir kokius žodžius jie patys dažniausiai vartoja ir kokius žodžius randame, kai įrašome jų neformalią kalbą su bendraamžiais.“
1. Bl...t
Dr. L. Vaicekauskienė sako, kad šis keiksmažodis Vilniaus jaunimo kalboje randamas dažniausiai – sudaro bene pusę visų pavartotų keiksmažodžių skaičiaus. „Trumpas, patogus žodelis, – apibūdina jį kalbininkė. –Keiksmažodį galime sieti su rusų kalba, su moterimi, kuri užsiima seksu už pinigus.“ Tačiau, anot jos, jaunimas šios reikšmės tikrai nežino, jie žino, kad tai – negražus žodis, tabu žodis.
Pasak dr. L. Vaicekauskienės jaunimui tiek šis, tiek kiti keiksmažodžiai, atlieka socialinę funkciją: „Mes vieno kraujo, vienos grupės, mes vartojame tokius pačius žodžius, o tarp jų yra ir keiksmažodžių. Bl...t atlieka tą funkciją ir yra vartojamas gausiai. Jis svarbus tuo, kad tai – paauglių tapatybės dalis.“ Mokslininkė sako, buvo bandymų pakeisti jį lietuvišku, bet pakeitus nunyks pagrindinis dalykas – stiprus, riebus žodis.
2. Na...ui
„Šis keiksmažodis gerokai nusileidžia dažnumu, bet irgi yra riebus, užima antrąją vietą“, – sako dr. L. Vaicekauskienė. Ji teigia, kad tiriant visą Lietuvą, ar matuojant vartojimo dažnumą pagal lytį, rezultatas galėtų skirtis.
„Sakyčiau, jis neturi patogios, stiprios reikšmės, o gal net yra per stiprus“, – svarsto mokslininkė. Paklausta, ar, jos nuomone, taip yra todėl, kad šis keiksmažodis susijęs su vyrišku lytiniu organu, dr. L. Vaicekauskienė pabrėžia, kad keiksmažodžių, susijusių su kūniškumu, seksualumu, lytiniais organais yra visose kalbose: „Žmonių giminei tai yra neišvengiamai reikalinga, bet atrodo, kad labai negražu, baisu.“
3. Blemba
„Šį keiksmažodį galėčiau net ir ištarti. Jis mūsų eteryje skamba, gal ne LRT eteryje, gal ne taip dažnai, bet aš manau, kad mes jį galėtumėm traktuoti kaip eufemizmą, t. y. sušvelnintą pirmojo keiksmažodžio formą“, – pasakoja kalbininkė. Anot jos, „blemba“ yra kalbėjimo elementas, intarpas, todėl jis dažnas.
Žodis vartojamas tada, kai prireikia tokio žodžio, kuris nebus negražus. „Jis tikrai nevartojamas tada, kai reikia parodyti pyktį, vyriškumą, agresyvumą. Priešo su blemba niekaip neišgąsdinsi“, – šypsosi dr. L. Vaicekauskienė.
4. P...da
Ketvirtoje vietoje – moteriškas lytinis organas, du skiemenys. Kalbininkė aiškina, kad keiksmažodžiai ateina su religija ir iš labai senų laikų: „Kai netari dievo vardo be reikalo, netari kažko, kas yra uždrausta. Neištari, tada kažkokia magija veikia. Todėl toliau turime visą pluoštą žodelių, kurie daugiausia susiję su seksualumu ir lytiniais organais – nes jie yra tabu.“ Anot dr. L. Vaicekauskienės, šiuolaikinėje vartosenoje yra kitaip, bet tabu yra išlikęs.
5. Po...ui
Dr. L. Vaicekauskienė primena, kad ir šis keiksmažodis siejamas su vyrišku lytiniu organu.
6. K...va
Kalbininkė pastebi, kad šeštoje vietoje esantis keiksmažodis, reiškiantis moterį, yra labai įdomus – jis skiria Rytų Europą nuo likusios Europos, o Lenkijoje jis ypač populiarus. „Čia eina sociokultūrinė riba – nuo Lenkijos į mūsų pusę“, – apibendrina dr. L. Vaicekauskienė.
7. Ch...
Dr. L. Vaicekauskienė išskiria savotišką grupę keiksmažodžių, kurių šaknis yra rusiškos kilmės žodis, reiškiantis vyrišką lytinį organą. Vienas iš variantų – dach...a.
8. Za...bis
Šis keiksmažodis, pasak kalbininkės, skirtas džiugesiui išreikšti – jis vartojamas, kai kažkas yra labai gerai, kažko yra labai daug. Paklausta, kokiu lietuvišku žodžiu jį galima pakeisti, dr. L. Vaicekauskienė tam paprieštarauja: „Tai yra lietuviškas žodis ir mes neturime jam ieškoti atitikmens. Jis turi savo spalvas ir savo reikšmes. Žinoma, galime tą padaryti, bet bus nepavykęs projektas.“
9. Ch...nia
Šis keiksmažodis turi vertinimo funkciją – jis vertina daiktą, situaciją, kartais kitą žmogų, gali būti vartojamas užgauliai. Dr. L. Vaicekauskienė aiškina, kad šis ir kiti keiksmažodžiai labai dažnai vartojami berniukų, paauglių žaidžiant kompiuterinius žaidimus.
Kartu kalbininkė pastebi: „Keiksmažodžiai pilasi kibirais, bet jų tikslas nėra įžeisti, o varžytis. Mažesni vaikai, ypač vaikinai, berniukai, vartoja jų dar daugiau nei kiek vyresni paaugliai. Tam yra psichologinės priežastys – kai tu jau nori būti didelis kaip jie, kai nori pasiekti tą patį, mėgdžioji visus dalykus – ir žodžius.“
10. Py...ec
Šis keiksmažodis, kaip ir kiti, anot kalbininkės, yra daugiareikšmiai, o lietuviško atitikmens ieškoti nereikia.
11. F...k
Pirmasis sąraše angliškas keiksmažodis, kurį dr. L. Vaicekauskienė vadina jaunimo inovacija: „Jis nepaimtas iš vyresnių kartų. Jaunimas jį atsinešė iš medijų, iš popkultūros. Tyrimo metu jauni žmonės, paklausti apie šio keiksmažodžio vartojimą, teigė, taip kalba visi. F...k yra visai neutralus žodis jaunimo kalboje, niekuo neišsiskiria, gal labiau mergaitiškas. “
Anot kalbininkės, jis nepatenka į pirmąjį dešimtuką, nes neatlieka tipiškos, stiprios keiksmažodžio funkcijos. Įdomu tai, kad kitose bendruomenėse šitas žodis yra vienas iš pagrindinių keiksmažodžių, jis yra stiprus, rimtas. „Jis tik mūsų sistemoje yra švelnus, nors mes puikiai suprantame, kad jis toks visai nėra“, – apibendrina ji.
12. Šūdas
Paskutinėje vietoje – lietuviškas keiksmažodis. „Šūdas – mano žiauriai mėgstamas žodis, – sako dr. L. Vaicekauskienė. – Kodėl jį čia paminiu? Todėl, kad buvo kilęs protestas. Supermamos pareikalavo išimti iš prekybos lietuviškas pasakas, kuriose buvo šis žodis, nes jis neva negražus.“
Kalbininkė priduria, kad mažiems vaikams šis žodis yra juokingas, o viskas, kas su juo susiję – įdomu, kyla daug klausimų. „Aš net esu aptikusi mokomųjų knygų 3–4 metų vaikams, kuriose rodoma, kokį kakutį padarė dramblys, paukščiukas, dar kažkas. Ten vaikai mėgaujasi ir kartu įeina į savęs suvokimą. Tai yra sudėtingi dalykai. O supermamos žiūri davatkiškai, išverstaskūriškai, pastelinių spalvų realybė. Bet realybė turi daugiau spalvų“, – tuziną keiksmažodžių užbaigia dr. L. Vaicekauskienė.