Leidyklos „Eugrimas“ išleistoje knygoje „Tobula netvarka“ pasakojama apie tai, kodėl žinomas aktorius ir politikas visiškai neplanuoja gyvenimo.
Ištrauka iš knygos „Tobula netvarka“
Kai Arnoldas Švarcnegeris ėmė skelbtis ketinantis tapti Kalifornijos gubernatoriumi, į jo biurą puolė skambinti politikai, aktyvistai ir didelę galią politikoje turintys žmonės, norėję susitarti dėl susitikimų. Visi jie išgirdo sunkiai suvokiamą dalyką: Švarcnegeris neplanuoja savo laiko. Išskyrus ypatingus atvejus, būsimasis gubernatorius atsisakydavo planuoti susitikimus ir taip daro iki šiol.
Jis teigia, kad visiškai neplanuoja savo gyvenimo. Tai nereiškia, kad susitikti su šiuo gubernatoriumi neįmanoma. Paprasčiausiai turite paskambinti jam – arba jis bus laisvas ir galės susitikti būtent tada, arba teks skambinti vėliau. Susitikimas gali tęstis ir penkias minutes, ir penkias valandas – Švarcnegeris įvertins, kiek jis truks.
Visuomenė apie šį gubernatorių susidariusi gerą nuomonę – tai tvarkingai vilkintis, labai disciplinuotas, susivaldantis, kruopščiai planuojantis kiekvieną savo gyvenimo akimirką žmogus. Švarcnegeris pats skatina tokią nuomonę ir meistriškai sugeba atrodyti tvarkingas, bet svarbiausias gyvenimo sritis išlaiko visiškai netvarkingas.
Dauguma žmonių, trokštančių profesinės sėkmės, planingumą ir nuoseklumą ėmė vertinti kaip neabejotinai būtinus dalykus, bet Švarcnegeris tiek daug pasiekė būtent dėl improvizacijos ir nepastovumo. Ne visi juo žavisi, bet vargiai būtų galima teigti, kad jis dirba neefektyviai.
Švarcnegeris pergales pamėgo dar savo kultūrizmo karjeros pradžioje. Kai kiti sunkumų kilnotojai didžiausią dėmesį skyrė pratimų sistemoms, kurios leisdavo pasiekti tik trumpalaikius rezultatus, Švarcnegeris pirmasis ėmė plėtoti metodiką, reikalavusią nuolat atsitiktinai keisti nusistovėjusią praktiką.
Sistema, kurios dėka jis užsiaugino įspūdingus krūtinės ir nugaros raumenis, užtikrino jam ir pasisekimą kine, daugybę pinigų ir politinės karjeros galimybes. Švarcnegeris –nenuspėjamo, prieštaringo elgesio žmogus.
Jis yra kino žvaigždė, politikas, verslininkas ir sportininkas, kartais radikalus dešiniųjų pažiūrų atstovas, vedęs Kenedžių šeimos narę, prisiekęs Hitlerio kalbų gerbėjas, artimas nacių karo nusikaltimais įtariamo Kurto Valdheimo draugas, gavęs du Simono Vyzentalio centro apdovanojimus už pagarbą holokausto aukoms, kovinių filmų žvaigždė, atlikęs ir komiškų vaidmenų, karštas vakarėlių mėgėjas, daugybę valandų skyręs savanoriškam darbui steigiant sporto būrelius vargingų miesto kvartalų mokyklose, dabar ir populistas gubernatorius, vaidinantis prieš kameras ir žmonių minias, o savo kabinete, pilname cigarų dūmų, besididžiuojantis nutrauktais slaptais sandoriais.
Vargu ar tai – planuoti linkusio žmogaus biografija. Švarcnegeris tikrai siekė ilgalaikių tikslų – įgyti šlovės ir galios, bet tai pernelyg miglota, kad būtų laikoma organizaciniu planu. Netvarka grindžiamą Švarcnegerio sėkmės formulę patvirtina trumpa, bet įspūdinga jo politinė karjera. Svyravęs prieš apsispręsdamas kandidatuoti į gubernatoriaus postą, galiausiai paskutinę minutę paskelbė savo kandidatūrą.
Nesivaržė su konkurentais, kol neparengė praktinės politinės programos, įtraukusios nesuderinamų principų ir įsipareigojimų: mokesčių srityje Švarcnegeris laikėsi konservatyvių respublikonų pozicijos, sąlyginai rėmė gėjų sąjungas, teisę į abortus, ginklų kontrolę ir naftos gavybos užsienyje draudimus.
Būdamas gubernatorius, jis pasirašė įstatymus, saugančius gyvūnų teises, ir vetavo tuos, kuriais siekta padidinti minimalų atlyginimą. Sparčiai plito kalbos apie konstitucines pataisas,
kurios leistų užsienyje gimusiam Švarcnegeriui kandidatuoti į prezidentus, bet netgi ši galimybė neprivertė jo atsisakyti kitų tikslų. Be to, būdamas gubernatorius, jis suvaidino viename filme ir ėmė derėtis dėl vaidmens „Terminatoriuje-4“.
Sumaišęs kelias netvarkos rūšis – laiko nenuoseklumą, kai nesilaikoma tvarkaraščio, improvizaciją įsipareigojimuose, politinių ir socialinių ribų neapibrėžtumą, pozicijos nenuoseklumą, blaškymąsi, kai šokinėjama tarp profesinių sričių, – Švarcnegeris iš esmės susikūrė nenuspėjamo veikėjo įvaizdį. Jis gebėjo išlikti sukalbamu visuomenės veikėju ir išsaugoti lanksčią darbotvarkę, nesunkiai pakeičiamą pagal galimybes iškilus netikėtoms progoms, greitai kintančioms ir nenuspėjamoms aplinkybėms.
Atsisakydamas įsipareigoti pasaulėžiūrai ar būti ištikimas tam tikriems dalykams, kiekvieną naują poziciją jis gali pritaikyti prie savo poreikių. Beveik niekas negali suspėti perprasti bent jau kai kurių Švarcnegerio eklektiškų, veiksmo filmų herojaus įvaizdžiu „papuoštų“ pažiūrų.
Trumpai tariant, netvarka grindžiamas šio veikėjo požiūris į savo profesinę veiklą pateikia puikų pagrindinio jos privalumo – lankstumo – pavyzdį.
LANKSTUMAS: netvarkingos sistemos prisitaiko ir keičiasi greičiau, ryškiau, įvairesniais būdais ir su mažesnėmis pastangomis. Tvarkingos sistemos paprastai į kintančius poreikius, netikėtus įvykius ir naują informaciją reaguoja ne taip lanksčiai ir lėčiau.
Lankstumas gali atsirasti dėl bet kurios iš dešimties netvarkos rūšių, aptartų ankstesniame skyriuje: šlamšto, laiko nenuoseklumo, improvizacijos, nesuderinamumo, neaiškumo, triukšmo, blaškymosi, judrumo, nesuvokiamumo, įtraukimo ir iškraipymo.
Dar keli pavyzdžiai:
• Džiazo grupės muzikantams improvizacija leidžia kiekvieną akimirką keisti muziką ir šitaip reaguoti į auditorijos reakciją, tuo tarpu simfoninis orkestras privalo groti tokią muziką,
kokią parašė kompozitorius.
• Organizacijos darbo grafikų neapibrėžtumas, kai darbuotojams nepriskiriamos griežtai apibrėžtos darbo funkcijos ir atsakomybės padeda lengviau perskirstyti išteklius pagal
naujus iššūkius.
• Geri boksininkai tarp smūgių nuolat padrikai šokinėja – taip sunkiau į juos pataikyti smūgiuojant ir galima susilpninti priešininkų gynybą.
Netvarkingi žmonės ir organizacijos elgiasi kitaip nei tvarkingi, ir šis skirtumas gali suteikti privalumų. Tvarkinga sistema privalo nuolat kovoti su atsitiktinumu, o kai šis neišvengiamai įsibrauna, sistemos tiesiog atsikratoma. Tuo tarpu pasirenkant tam tikrą atsitiktinumo galimybę, galima susitelkti ir siekti pagrindinių tikslų.
Kalbant tiksliau, netvarka gali suteikti šešis svarbiausius privalumus: lankstumą, pilnatvę, rezonansą, išradingumą, veiksmingumą ir tvirtumą.