Taip ir įsivaizduok: „Sėdžiu dabar, laužau galvą ir niekaip nesugebu atrasti sprendimo, kodėl galutinėje „Excel“ lentelėje skiltys „Pajamos“ ir „Išlaidos“ skiriasi daugiau nei 10 procentų?“ Ką tu į tai atsakytum?
„Patikrink sąnaudas“, – siūlo viena. „Technines, pažiūrėk, išlaidas“, – girdi šalia. „Gal formulę blogai sustatei?“ – pataria trečia.
„Palygink su praėjusių metų biudžetu“, – atlekia pasiūlymas į „Outlooką“. Kūrybiškumas liejasi lyg iš gausybės rago.
„Velniasssss“, – urzgi. O jau baigei nusigraužti nykščio nagą! Galvoje – kaip praėjus dulkių siurbliu. Savo problemos niekaip išspręsti nesugebi… Bet jei, staiga, kolegė paklaustų patarimo, tuuuŪŪŪčtuojau suskubtum jai padėti.
Ir, žinoma, patarimas būtų 100 proc. kūrybiškas!
Kodėl mes lengviau sprendžiame kitų žmonių problemas?
Indianos (JAV) mokslininkai savo studijoje apie kūrybiškumą ir pažinimą, nustatė, kad esminis dalykas, kodėl mums taip lengva duoti patarimą draugei ar kolegei yra vadinamoji „psichologinė distancija“.
1 priežastis. Lengviau patarti, kai tavęs tai „neliečia“. Mokslininkai įrodė, kad gebėjimas padidinti atstumą tarp savęs ir problemos, padidina momentinį kūrybiškumą net 20 procentų! Žinojimas, kad pasekmės tau „nieko nekainuoja“, iškelia tavo savivertę ir suteikia fantazijos šėlsmą: „O aš tai padaryčiau, klausyk, VAŠITAIP!“
2 priežastis. Lengviau užčiuopti šakninę problemą. Ta, kuri klausia patarimo, paprastai labai akivaizdžiai ir aiškiai mato pasekmes, su kuriomis susidūrė. Šiek tiek pakapsčiusi giliau, tikrai rasi šaknį, kurią reikia išrauti. O įjungusi savyje Šerloką Holmsą, žiūrėk, mesi puikų kūrybiškumo iššūkį sau pačiai.
3 priežastis. Lengviau analizuoti visas problemas. Iš esmės ta, kuri prašo patarimo, jau yra apibrėžusi problemų aibę, išskyrusi sprendimų prioritetus ir beveik žino kiekvieno iš jų išsipildymo aplinkybes. Tau tokiu atveju tereikia padėti jai apsispręsti. Be to, atsitraukus į distanciją lengviau atsiriboti nuo racionalių prielaidų (kurias suteikia nežinojimas) ir atrasti netradicinį sprendimą.
4 priežastis. Lengviau suprasti problemas. Problemą žino pati klausiančioji, tačiau dažniausiai jai trūksta motyvacijos priimti sprendimą. Gebėdama įžvelgti tai, turėsi aukso dovaną! Keisdama perspektyvą tu gali padėti draugei įvertinti tai, kas ją verčia skubėti ar trypčioti vietoje. Motyvus ir faktorius, kurie ją demotyvuoja. Ir šitoje šviesoje dar kartą kūrybiškai pažiūrėti į problemos sprendimą: „Kas sakė, kad TRŪKSTA idėjų?“
5 priežastis. Lengviau motyvuoti save. Nes žiūri iš distancijos. Darai tai „dėl draugystės“, „iš kolegiškumo“, „noro padėti“, ar „sąžinės“ ir pan. Iš mielaširdingumo ar savanaudiškumo, čia jau nesvarbu, svarbu – savo noru. Nesvarbu netgi tai, kad galbūt žvelgi su humoru, ironija ar sarkazmu... Paprasčiausiai duodama patarimą tu gali būti pačia savimi. Pačia kūrybingiausia asmenybe!
Apibendrinimui. Drąsiai dalinkimės patarimais su kolegėmis, nes tai didina bendrą kūrybiškumo konstantą visatoje, rašoma „Person premier" pranešime spaudai ir kviečiama užduoti sau kelis klausimus saviugdai.
„Kiek patarimų davei praėjusią savaitę?“
A) <10
B) +/–50
C) > 100
Daugiau kūrybiškumo kviečiama pasisemti mokymuose „Inovacijos ir kūrybiškumas. Kaip įžiebti idėjų lemputę?“