Ugdyti gebėjimą priimti žodžius
Užduotis, kurią jis pateikė, atrodė lengva: prieiti prie žmogaus, paspausti jam ranką, išgirsti jo vardą, pasakyti savąjį ir, vardais apsikeitus, keliauti toliau. Po pirmojo rato paaiškėjo, kad būreliuose atsirado po du, turinčius tuos pačius vardus, o kai kurie žaidimo dalyviai gautojo vardo išvis neprisiminė.
Keletą metų žodžio galia besidomintis lektorius teigia, kad sugebėjimas dėmesingai priimti žodžius ir lygiai taip pat dėmesingai juos perduoti kitiems yra ugdomas. Žmogaus vidinis aš turi aiškiai suvokti į pasaulį paleisto žodžio prasmę.
Neiginiai – sąmonės teršėjai
Prieš paleisdamas žodį turi suprasti, ką jis reiškia. Jei žodis vartojamas kitame kontekste, jei jo prasminė reikšmė perkelta, vadinasi, auditorija, kurią jis turi pasiekti, gali likti jam abejinga. Arba, atvirkščiai – taikliai parinktas žodis tekstą įgalina, įžodina ir padaro matomą. Pastebėjote: šiuose sakiniuose nėra nė vieno neiginio, nors parašyti juos su priešdėliu „ne“ būtų gerokai lengviau.
„Net ir mes patys – argi nenorime prisėsti ant kėdės muziejuje, šalia kurios parašyta – „Nesėsti“. Rodos, taip ir traukia. Kai neiginį keičiame teiginiu, mums paprastai reikia stabtelėti ir pagalvoti, o sąmoningas kalbėjimas ne tik padeda suprasti, ką sakai, bet ir skatina kūrybiškumą. Juk neiginio kartais neįmanoma pakeisti vienu žodžiu“, – pasakojo lektorius ir tuojau pat susirinkusiuosius pakvietė paskaityti pasakų ištraukas, kuriose visus neiginius reikėjo pakeisti teiginiais. Užduotis pasirodė ne visai lengva net ir įgudusiems kalbėtojams.
Vėliau jis pakvietė pamėginti neiginius išimti iš Šventajame Rašte užrašytų dešimties Dievo įsakymų. „Hebrajų kalboje neiginių nėra, bet lietuviškai mes sakome – nežudyk, negeisk svetimo turto, nesvetimoteriauk. O jei sakytume: saugok gyvybę, tausok svetimą turtą, būk ištikimas? Juk skambėtų kitaip!“ – svarstė M. Vidugiris, jau keletą metų besidomintis lietuvių kalbos unikalumu, subtilybėmis ir prasmėmis, pridurdamas, kad lietuviai į žodį „Dievas“ sudėjo veidrodinius kodus. Dievas – veidas. Mirtis – rimtis. Tikrai gaila, kad žmonės apie tai tiesiog nebesusimąsto.
Veikia priešingai?
Lygiai taip pat sakydami įprastą ačiū jie nežino, kad senovėje šitaip dėkodavo tik po kaimą kraičio iš kaimynų prašinėjusi mergina. Visi kiti sakydavo – dėkoju, o tai reiškia – kloju tau po kojomis viską, ką turiu.
„Klasikinis lietuviškas pavyzdys: viena mobiliojo tinklo bendrovė paleido reklamą, kurioje kvietė nebijoti savo operatoriaus ir drąsiai žengti pas kitą. Pavadinimų nebuvo, tik spalvos, jos ir žodžiai sukūrė rimtą precedentą, prieš kurį teisininkai buvo bejėgiai“, – pasakojo M. Vidugiris.
Vyks dvyliktą kartą
Festivalyje „Masters of Calm“, kuris vyks liepos 14–23 dienomis, apie žodžio galią bus daug kalbama. Gal ne visose paskaitose tiesiogiai, bet tie, kurie moka klausytis, išgirs svarbiausias mintis.
„Tavojo kelio pradžia esi Tu“, – tokiu šūkiu ištikimus savo gerbėjus, naujų patirčių, naujų kelių ir nuotykių ieškotojus šiais metais pasitiks festivalis, kuris dvyliktąjį kartą sujungia jo įkūrėjus, organizatorius, pasaulinio garso lektorius ir ramybės, gerų emocijų bei žinių ieškančius atostogautojus.
„Masters of Calm“ festivalis Asvejos regioniniame parke – liepos 14–23 dienomis. Visą programą rasite čia https://mastersofcalm.lt/programa/