Vienetas atrodė kaip medis, devynetas - kaip žmogus, einantis prieš vėją, o aštuonetas priminė angelą. Visi kiti mokiniai matė skaičius lentoje; Picasso matė įvairiausius atvaizdus.
Ryšys tarp perspektyvinio ir kūrybinio mąstymo susijęs su įpratimu. Pernelyg didelis pripratimas, kažko pažinimas (idėjos, procedūros, sistemos) yra spąstai. Kalbant apie kūrybinį mąstymą, tai ironiška: kuo labiau įgudę esate, tuo mažiau tikėtina, kad pažvelgsite į tai kitu kampu. Kuo labiau įgudę esate, tuo mažiau būsite linkę eksperimentuoti su kitais metodais. Albertas Einšteinas perteikė tai geriausiai pasakęs „Ekspertas yra asmuo, kuris turi nedaug naujų idėjų; naujokas - tas, kuris turi jų daug.“
Kūrybiškumas, nepaisant to, kurį iš daugybės jo apibrėžimų pasirinksite, reikalauja pažvelgti į pasaulį skirtingu būdu ir išmėginti naujus požiūrius į problemas. Lengvas būdas supurtyti savo mąstymą - tai mąstyti metaforiškai. Metafora yra kalbos figūra, kurioje žodis ar frazė, kurie reiškia vieną dalyką, naudojami apibūdinti daiktui ar idėjai, su kuria nėra tiesiogiai susiję.
Gebėjimas mąstyti metaforiškai padidina tikimybę atrasti netikėtus sprendimus. Kūrybingiausia Darwino metafora siekiant suvokti evoliuciją buvo medžio vainikas. Friedrichas Kekule apibūdino savo benzolo molekulės supratimą kaip gyvatę, įsikandusią savo uodegą. Einšteinas, mąstydamas apie savo reliatyvumo teoriją, kliovėsi savo paties, jojančio ant šviesos spindulio ir laikančio priešais save veidrodį, atvaizdu. Amerikos tyrėjų komanda, kuriai sunkiai sekėsi suvokti superproduktyvumo teorijas, dirbo su šokių trupe, siekdama pamatyti, ar jie gali suvokti subatominių dalelių ryšio choreografiją. Fizikas Edwardas Wittenas, siekdamas paaiškinti stygų teoriją - revoliucingiausią fizikos idėją per daugiau nei pusę šimtmečio - prilygino mažas kilpas ar uždaras stygas spurgoms.
Aristoteliui metafora buvo genialumo požymis. Jis tikėjo, kad žmogus, kuris sugeba pajusti panašumą tarp dviejų atskirų egzistencijos sričių ir jas sujungti, yra itin talentingas. Jei nepanašūs dalykai tam tikrais elementais yra panašūs, galbūt jie panašūs ir kitais.
Metaforinis mąstymas gali padėti pamatyti ryšį tarp problemos ir kažko kito. Stabtelėkite ir įsivaizduokite, kad norite padidinti savo asmeninį produktyvumą darbe. Jūsų problema gali būti apibūdinta kaip „kaip galėčiau tapti produktyvesniu darbe?“ Kokias idėjas apie problemą šie metaforiniai klausimai sužadina jūsų vaizduotėje?
Mąstymo eksperimentas
Į kokį gyvūną panaši jūsų problema? Kodėl?
Sūrainis yra kaip problemos sprendimas, kadangi...
Kaip jūsų problema primina žibintą? Kokie komponentai panašūs? Kaip panašumai ir skirtumai gali suteikti idėjų?
Kaip ledkalnis yra panašus į idėją, kuri gali išspręsti problemą?
Jei jūsų problema būtų pieva, kokios būtų piktžolės? Kaip jas pašalintumėte?
Kodėl kelių atlasas yra panašus į jūsų problemą? Kokias idėjas galite pamatyti iš šio sulyginimo?
Kas dėl GPS?
Kaip šuns lojimas gali padėti jums išspręsti problemą? Kaip galite išgirsti problemą? Kaip ji skamba? Kas skamba taip pat? Kaip šie dalykai gali inspiruoti idėjas?
Kokie gali būti panašumai tarp pusiau suvalgytos šaltos picos ir jūsų problemos?
Jei jūsų problema būtų futbolo komanda, kokia tai būtų komanda? Kaip komanda nugalėtų problemas? Kitas personalas? Strategijos? Žaidimo planai?
Kokia žymi istorinė figūra primena jūsų problemos esmę? Kodėl? Kokias idėjas ši figūra pasiūlytų?
Kai mes prilyginame problemas kažkam neįprastam, mums reikia jas perprasti. Taigi mes jas supaprastiname, „išardome“ ir analizuojame skirtingas dalis siekdami pamatyti, ar galėtume jas suprasti ar įsisavinti. Kai tai nutinka, formuojame naujus ryšius, kurie gali atnešti naujų idėjų.
Pavyzdžiui, dizainerių grupė ieškojo naujų apšvietimo idėjų. Jie dirbo su įvairiais metaforiniais klausimais, tarp jų buvo „beždžionė yra lyg naujo dizaino sprendimas, nes...“ Jie įsivaizdavo beždžionę, bėgančią po namus su šviesa, kai tik jos reikėjo. Ši mintis pagimdė idėją apie automatiškai įsijungiantį apšvietimą judant.
Architektai koncentravosi ties klausimu: „Kokia būtybė geriausiai atspindi pokytį?“ Tai įkvėpė juos pagalvoti apie chameleoną ir kaip jis keičia spalvas prisitaikydamas prie aplinkos. Taip buvo sumąstytos naujos technologijos, atrasta OLEDS (organiniai šviesą išskiriantys diodai). Galiausiai naujų išradimų dėka namų spalvinis fonas gali būti pakeistas per sekundę. Vieną dieną jūsų namai gali būti rožiniai, kitą - mėlyni. Galite gėrėtis netgi kamufliažiniu raštu.
Kaip metaforos mus veikia kasdien
Nors apie tai susimąstome retai, metaforos veikia mūsų mąstymą kasdien - tai, ką mes skaitome ir girdime iš daugybės šaltinių. 2011 metų tyrime Stenfordo universiteto mokslininkai pademonstravo metaforų įtaką penkių eksperimentų serija. Pirmiausia mokslininkai paprašė studentų paskaityti vieną iš dviejų pranešimų apie nusikalstamumą Addisono mieste. Vėliau jie turėjo pasiūlyti problemos sprendimus. Pirmajame pranešime nusikalstamumas buvo apibūdintas kaip „laukinis žvėris, pjaunantis miestą“ ir „tūnantis rajonuose“.
Perskaitę šiuos žodžius, 75% studentų pasiūlė sprendimus, kuriuose dominavo baudimas, tarkime, pastatyti daugiau kalėjimų ar pasitelkti į pagalbą armiją. Tik dvidešimt penki procentai pasiūlė socialines reformas, tokias kaip ekonomikos pokyčiai, išsilavinimo gerinimas, geresnė sveikatos priežiūra. Kitame pranešime nusikalstamumas buvo apibūdintas kaip „virusas, užkrėtęs miestą“ ir „kamuojantis“ bendruomenę. Perskaitę šią versiją, tik 56% siūlė griežtus sprendimus. Likusieji 44% rinkosi socialines reformas.
Įdomu tai, kad labai nedaug dalyvių suvokė, kaip jie buvo paveikti skirtingų metaforų. Kai mokslininkai paprašė dalyvių nustatyti, kurios teksto dalys turėjo daugiausia įtakos jų sprendimams, didžioji dauguma nurodė nusikalstamumo statistiką, ne kalbą. Tik trys procentai nurodė metaforas kaip pagrindinius įtakos šaltinius.
Metaforinis mąstymas atveria jūsų akis ir leidžia matyti panašumus tarp nepanašių dalykų - tai kūrybinio mąstymo bruožas. Be to, svarbu suvokti, kaip metaforos veikia mus kiekvieną dieną per tai, ką mes skaitome ir girdime.