Mokslininkams žinoma, kad žmonės gali „užkrėsti“ vieni kitus savo emocijomis. Deja, tyrimai taip pat rodo, kad greičiau perduodame kitiems liūdesį, pyktį ir nusivylimą, o ne džiaugsmą ar meilę. Ypač emocinis supanašėjimas pastebimas tarp romantinių partnerių, kurie gyvena kartu. Naujas tyrimas dar kartą patvirtina senolių išmintį – su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi.
Mokslininkai išanalizavo dviejų ilgalaikių tyrimų duomenis. Viename dalyvavo daugiau kaip 18 tūkst. porų iš Vokietijos, kurios 37 metus kasmet pildė apklausą ir 10 balų skalėje vertino savo pasitenkinimo gyvenimu lygį. Tyrimo rezultatai parodė, kad mažiau laimingi žmonės metams bėgant išliko tokios pačios būsenos. Tačiau laimingesni partneriai, gyvendami su savo mažiau laimingais išrinktaisiais, per laiką prarado dalį pasitenkinimo gyvenimu. Pokytis dešimties balų skalėje buvo 2,2 balo. Įdomu tai, kad 37 metų laikotarpio pabaigoje iš pradžių laimingesni žmonės tapo net mažiau laimingi už savo porą.
Tyrėjai atliko panašų tyrimą su 3 tūkst. porų iš Nyderlandų, kurias kasmet apklausinėjo 14 metų. Ir vėl laimingesnių partnerių pasitenkinimas gyvenimu laikui bėgant mažėjo. Taip pat menko ir jų savigarba, jie rečiau patyrė teigiamas emocijas. O tie partneriai, kurie iš pradžių buvo mažiau laimingi, būdami su laimingesniu žmogumi ėmė jausti daugiau pasitenkinimo gyvenimu.
Į šiuos rezultatus verta atkreipti dėmesį, renkantis gyvenimo draugą ir draugus apskritai. Mes „užsikrečiame“ vieni kitų neigiamomis emocijomis ir, leisdami daug laiko su nelaimingais žmonėmis, patys tampame mažiau laimingi. Nors nelaimingo žmogaus gyvenimo kokybė pagerėja, ar verta būti emocijų donoru, jeigu pats gali nukraujuoti?