Neuroplastika – tai bendras terminas, apibūdinantis ilgalaikius pokyčius smegenyse per visą žmogaus gyvenimą. Iš tikrųjų tai yra nuostabus dalykas. Ir štai kodėl:
- galime padidinti savo IQ;
- galime išmokti naujų įgūdžių, galinčių pakeisti mūsų gyvenimą;
- galime išsigydyti tam tikrus galvos smegenų pažeidimus;
- mūsų emocinė sveikata gali gerokai pagerėti;
- galime atsikratyti kenksmingo elgesio, įsitikinimų ir įpročių.
Kita vertus, mes galime perprogramuoti savo smegenis ir į blogąją pusę. Laimei, turime gebėjimą nustatyti pragaištingą elgesį, įsitikinimus ir įpročius. Tai suteikia mums galimybę viską ištaisyti!
Vieno garsiausių neurobiologijos ekspertų Michaelo Merzenicho manymu, „mūsų patirtis, elgesys, mąstymas ir reakcija į tai, kas vyksta, priklauso nuo to, kaip sąveikauja tarpusavyje įvairios smegenų dalys“.
Neigiami įpročiai gali pakeisti smegenis į blogąją pusę, o štai teigiami įpročiai jas veikia teigiamai. Tokiu būdu neuroplastika gali būti tiek problema, tiek sprendimas.
Kiekvienas mūsų esame susitikę žmonių, kuriuos galima pavadinti niurzgliu – jis nuolat reiškia neigiamas emocijas, jis amžiais viskuo nepatenkintas. Be abejo, tokie bambekliai erzina ir savo šeimą, ir draugus – jų nesupranta, juos kritikuoja. Žinoma, visi galime kartkartėmis pasiskųsti, kiekvienas periodiškai paniurzgame, tačiau kai kurie žmonės tai daro nuolat.
Trys niurzglių grupės
Paprastai nuolatiniai niurzgliai priklauso vienai iš šių trijų grupių:
1) Niurzgliai, kurie skundais ir verkšlenimu stengiasi pritraukti aplinkinių dėmesį. Jie nuolat pasakoja apie tai, kaip pas juos viskas blogai, tikrai blogiau nei pas kitus. Racionaliai įpratę mąstyti žmonės paprastai ignoruoja tokius žmones, kad neeikvotų psichinės energijos negatyvui.
2) Amžini niurzgliai. Tokie žmonės gyvena nuolatinėje niurzgėjimo būsenoje. Net kai ir nieko nekalba, jie gaili savęs mintyse. Psichologai tokį elgesį vadina „pakartotiniu minties išgyvenimu arba nesibaigiančia problema“.
3) Niurzgliai su žemu emociniu intelektu. Tokiems žmonėms trūksta gebėjimo jausti empatiją. Jų nedomina jūsų požiūris, mintys ar jausmai. Jūs jiems esate tik laisvos ausys. Jie stengsis išsikalbėti kiekviena proga.
Niurzgėjimas ir skundimasis gyvenimu neišvengiamai keičia minties procesus. Mintys, kaip žinia, tampa įsitikinimais, o įsitikinimai – poelgiais. Neigiamas elgesys pradeda kartotis.
Tačiau ar dėl neigiamo minčių kryptingumo kaltos mūsų smegenys? Esmė tame, kad mūsų smegenys daugiau susitelkia ne į teigiamas, o į neigiamas aplinkybes. Knygos „Buddha's Brain: The Practical Neuroscience of Happiness, Love and Wisdom“ autorius neurologas Rickas Hansonas rašo: „Neigiami stimulai sukelia didesnį neuronų aktyvumą, nei tokio paties stiprumo teigiami stimulai. Jie taip pat lengviau ir greičiau priimami“.
Reziumė
Laimės jausmo nuolat jausti neįmanoma. To nereikia ir siekti. Tačiau visais būdais turime priešintis neigiamam mąstymui.
Tyrimais ne kartą įrodyta, kad meditavimas ir sąmoningumas yra turbūt galingiausias ginklas kovoje su negatyvu. Mokslininkai iš Šiaurės Karolinos universiteto išsiaiškino, kad kasdien medituojantys žmonės reiškia pozityvesnes emocijas nei tie, kurie to nedaro.
Tad įsisavinkite meditavimo ir teisingo kvėpavimo pagrindus, sudarykite grafiką ir praktikuokite tada, kai jums patogu. 15-20 minučių kasdienės meditacijos gali gerokai pakeisti jūsų gyvenimą. Ir jūsų smegenis!