- Kas formuoja žmogaus savivertę?
- Žmogaus savivertė formuojasi nuo pat gimimo. Didžiausią įtaką jai daro socialinė aplinka, visų pirma – tėvai. Taigi daug kas priklauso nuo jų auklėjimo, įdiegtų savęs ir kitų žmonių vertinimo principų. Vėliau savivertę ugdo aplinkiniai: bendraamžiai, mokyklos ir kiemo draugai.
- Kaip tėvams derėtų auklėti vaikus, kad jų savivertė būtų aukšta?
- Vaiko raidos etapais – kūdikystėje, vaikystėje, paauglystėje – savivertę formuoja aplinkinių vertinimai. Todėl gimdytojai turėtų pagirti atžalas, pavyzdžiui, už stropumą, tvarkingumą ir kt. Kita vertus, jos turi pagyrų nusipelnyti.
- Kaip savivertė susijusi su pasitikėjimu savimi?
- Daug kas priklauso nuo situacijos. Negalima sakyti, kad žmogaus savivertė būna visada žema. Pavyzdžiui, mano savivertė žema, kai kalba pasisuka apie statybas. Tačiau ji gana aukšta, kai kalbama apie psichologiją arba psichoterapiją. Kitas žmogus gali prastai šokti, bet puikiai gaminti maistą. Atitinkamai vienu atveju jo savivertė bus žema, kitu – aukšta. Visada yra kokia nors sritis, kurioje žmogus jaučia savo vertę. Tai reiškia, kad tie gebėjimai jam teikia pasitikėjimo savimi.
- Kodėl savimi pasitikinčiam žmogui lengviau gyventi?
- Todėl, kad savimi pasitikintis žmogus, užuot ilgai svarstęs ir dvejojęs, imasi veiksmų. Per menkai savimi pasitikintis asmuo nesiryžta aktyviems veiksmams. Jis tarsi užstringa. Psichologai tai vadina ruminavimu. Šiai būsenai būdingas nuolatinis negatyvių jausmų ir minčių dominavimas.
Savimi pasitikintis žmogus mano, kad gebės realizuoti savo norus, todėl nebijo imtis veiksmų. Dedamos pastangos leidžia tobulėti, todėl savivertė dar labiau padidėja. Be to, savimi pasitikintis asmuo nebijo suklysti. Juk vėliau klaidą galima ištaisyti.
- Gražūs žmonės paprastai savimi pasitiki labiau. Ar galima teigti, kad jų savivertė aukštesnė?
- Skirtingais savivertės formavimosi etapais (kūdikystėje, vaikystėje, paauglystėje) žmogus vertina nevienodus dalykus. Išvaizda itin svarbi tampa paauglystėje. Iki to laiko vaikas pernelyg didelio dėmesio jai neskiria.
Vertinant savo išvaizdą savivertė bus aukštesnė to žmogaus, kuris mano, kad yra gražus. Šis jausmas stiprėja girdint aplinkinių pagyras. Tačiau gražus žmogus gali neturėti kitų gerų savybių, pavyzdžiui, nebūti gabus mokslams. Tuomet jis būna linkęs pervertinti savo išvaizdą ir nuvertinti intelektinius gebėjimus. Todėl sakyti, kad išvaizda yra labai svarbus savivertės aspektas, galima tik sąlyginai. Vis dėlto noriu pritarti, kad gražūs žmonės labiau savimi pasitiki.
- Ar savivertę galima sieti su optimizmu ir pesimizmu, t. y. teigti, kad pesimistai save vertina kritiškai, o optimistai – pozityviai?
- Nemanau. Tai, kad pesimistai į kai kurias situacijas žiūri neigiamai, nereiškia, kad save vertina negatyviai. Tokie asmenys, palyginti su optimistais, yra kritiškesni. Jie save dažnai vadina realistais. Optimistai kartais save vertina tarsi per rožinius akinius, ir tai ne visada adekvatu.
- Ar savivertė gali būti per aukšta?
- Taip, gali. Toks žmogus pernelyg savimi pasitiki ir mano, kad visi turi juo žavėtis. Viltims neišsipildžius, puola į neviltį. Tuomet nuogąstauja: „Aš toks gražus, o manęs niekas nemyli!“
- Žemą savivertę turintis asmuo jautriai reaguoja į kritiką?
- Tikrai taip. Itin jautrus kritikai žmogus gali būti dėl dviejų priežasčių: arba per menkai save vertina, arba pervertina.
- Kaip šiuos atvejus atskirti?
- Pagal tai, kaip žmogus reaguoja į kritiką. Jeigu pernelyg gerai save vertinančiam asmeniui pasakysite, kad jo pagamintas kepsnys neskanus, jis atsakys: „Tu nevertini mano kepsnio! Jis toks skanus! Pats taip nesugebėtum pagaminti!“ Turinčiojo menkavertiškumo jausmą reakcija į tokį pat pastebėjimą būtų priešinga: „Taip, tu teisus... Aš nemoku gaminti. Kitą kartą labiau pasistengsiu.“
- Jeigu žmogus principingas ir kerštingas, ar galima įtarti, kad jo savivertė žema?
- Tai, kad žmogus turi tvirtus įsitikinimus, yra gerai. Tai nereiškia, kad jo savivertė žema.
Kerštas formuojasi dar vaikystėje. Noras kerštauti – bejėgiškumo, o ne žemos savivertės išraiška.
- Vadinasi, turintis žemą savivertę asmuo nėra linkęs menkinti kitų?
- Deja, priešingai. Su menka saviverte susijęs pavydas. Tai žemos savivertės pasekmė. Toks asmuo galvoja, kad kitiems sekasi labiau, aplinkiniai yra gražesni, turtingesni, laimingesni. Todėl atsiranda priešiškumas tokiems žmonėms.
- Ar galima sakyti, kad iš pažiūros pasipūtę žmonės turi žemą savivertę?
- Taip būna gana dažnai, tačiau nesu linkęs šio bruožo kritikuoti. Suaugusieji mėgsta naudoti socialines kaukes. Pavyzdžiui, griežtas viršininkas namie gali tapti švelniu kačiuku. Taigi socialinės kaukės – normalus prisitaikymas prie aplinkos.
- Kaip žema savivertė veikia santykius su antrąja puse?
- Jeigu susitinka du žemą savivertę turintys asmenys, tikėtina, kad jie padidins vienas kito savivertę. Dažniausiai santykiuose linkęs dominuoti aukštesnę savivertę turintis partneris. Jis labiau pasitiki savimi, todėl linkęs priimti sprendimus. Atsakomybės vengiantis žemą savivertę turintis asmuo leidžia jam dominuoti. Tokių porų yra nemažai ir jos laimingai gyvena.
- Teigiama, kad žemą savivertę turintys žmonės linkę į įvairias priklausomybes, pavyzdžiui, alkoholizmą.
Taip. Žmonės, turintys žemą savivertę, linkę į įvairias priklausomybes, nes pasąmoningai bando ją padidinti. Pavyzdžiui, kai kurie asmenys, pavartoję svaigiųjų gėrimų, tampa itin brutalūs ir agresyvūs. Taip atsikrato pykčio.
- Ar įmanoma padidinti savivertę?
Taip, įmanoma. Yra keli būdai. Visų pirma reikia žinoti, kad nėra žmonių, kurių savivertė visose srityse būtų žema. Visada įmanoma rasti sritį, kurioje sekasi. Žmogus gali būti ne itin gražus, bet protingas. Intelektas jam padeda atrasti savivertę. Taigi reikia nepamiršti sričių, kuriose jaučiamės savimi pasitikintys, ir nesureikšminti tų dalykų, kurie nesiseka. Juk kiekvienas žmogus turi gerų savybių, už kurias verta mylėti.
Antras būdas primena ekonomiką. Visi žinome, kad įmonės vertė auga tuomet, kai jos prekių asortimentas didėja, paslaugų spektras plečiasi. Panašiai yra ir didinant savivertę. Reikia kurti pridėtinę vertę, t. y. tobulinti įgūdžius. Taigi išmokite naują šokį, perskaitykite įdomią knygą, pabendraukite su originaliais žmonėmis.
- Kaip padėti artimam žmogui, kurio savivertė itin žema?
Norint padėti kitam, reikia būti psichologu arba dideliu autoritetu. Tuomet turintis žemą savivertę asmuo gerbs jūsų nuomonę ir klausys.