Statistika rodo, kad didelė mūsų visuomenės dalis pakankamai gerai suvokia, kas yra smurtas ir vertina jį neigiamai. Tačiau smurtaujančio žmogaus pasmerkimas bei stūmimas už visuomenės ribų neišsprendžia problemos.
Smurto priežastys yra sudėtingos ir dažnai sunkiai įveikiamos be specializuotos pagalbos, teigia psichologė Eglė Mirončikienė. Specialistė, dirbanti su asmenimis, linkusiais į smurtinį elgesį, pabrėžia, kad tokiems žmonėms yra būtina kvalifikuota pagalba, jei norime, kad smurtinio elgesio incidentų mažėtų.
Smurtaujantys asmenys turi įsisąmoninti savo elgesio priežastis, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, įgauti naujų elgesio ir konfliktų sprendimo įgūdžių. Žmogus turi norėti pasikeisti ir žinoti, kaip to pasiekti. Darbui su smurtavusiais asmenimis yra specialios psichologinės elgesio keitimo programos.
Viena iš jų – programa „Rask jėgų save pakeisti“. Į ją asmenis nukreipia socialiniai darbuotojai, policijos ar probacijos pareigūnai. Du mėnesius trunkanti programa sudaro galimybę bendrų problemų turintiems asmenims pasidalinti savo išgyvenimais, patirtimis, gauti kvalifikuotas konsultacijas, emocinį palaikymą. Programos metu dalyviai įgauna naujų žinių, kurios padeda geriau suprasti save ir kitus, motyvuoja keisti ydingą elgesį.
Viena iš smurtinio elgesio priežasčių – tai asmens nesugebėjimas įveikti stresinių situacijų, konstruktyviai spręsti konfliktų. Tai nutinka dėl tinkamų bendravimo ir socialinių įgūdžių trūkumo, dažnai yra susiję su neigiamu tėvų pavyzdžiu, psichologinėmis problemomis, labai dažnai ir su priklausomybėmis, alkoholio vartojimu.
Pastarojo įtaka smurtui yra ypač didelė, juk apsvaigęs žmogus nesugeba adekvačiai mąstyti, tinkamai reaguoti, bendrauti, turi savireguliacijos problemų, dažnai tampa agresyvus.
Alkoholį vartojantys asmenys turi paviršutinišką supratimą apie alkoholio žalą organizmui, taip pat apie ilgalaikio alkoholizmo poveikį psichikai. Gilesnis supratimas apie priklausomybių psichologines ir socialines priežastis padeda giliau pažvelgti į save.
Nors smurtinis elgesys dažniausias 30-45 metų amžiaus asmenų grupėje, tai koreliuoja su biologiniu žmogaus gyvenimo piku, grupėje galima sutikti ir dvidešimtmečių ar šešiasdešimties metų smurtauti linkusių asmenų.
Skiriasi programos dalyvių amžius, išsilavinimas, socialinė padėtis, drauge su pirmą kartą nusižengusiais grupėse dalyvauja ilgus metus asocialų gyvenimo būdą gyvenantys, taip pat probacijoje prižiūrimi asmenys.
Psichologė Eglė Mirončikienė pasakoja, kad dažnai į elgesio keitimo programas smurtautojai ateina nenoriai, jie paprastai linkę kaltinti kitus, nenori prisiimti atsakomybės, būna nusistatę neigiamai, užsisklendę.
Tačiau greitai įsitraukia, ima gyvai diskutuoti, dalintis mintimis ir išgyvenimais. Grupės nariai suartėja, atsiveria, ima giliau įsisąmoninti savo elgesio priežastis ir pasekmes. Psichologas padeda geriau suprasti save ir kitus, supažindina su smurtinio elgesio valdymo metodais, konstruktyviais konfliktų sprendimo būdais, motyvuoja keistis.
Karantino metu grupiniai susitikimai vyksta nuotoliniu būdu, telefonu teikiamos individualios konsultacijos ir palaikymas. Baigusiems programą suteikiama galimybė toliau bendrauti uždaroje feisbuko grupėje, kur dalijamasi aktualia informacija, literatūra, patirtimi.
Smurto problemai spręsti vykdomos ir kitos veiklos: organizuojami vieši policijos renginiai smurto tema, savanorių mokymai, Lietuvos šaulių sąjungos savanoriai patruliuoja gatvėse, karštuose taškuose.
Nuo šių metų pradžios Vilniaus apskrityje daugiau nei šimtas smurtauti linkusių asmenų gavo kompleksinę specialistų pagalbą, individualias ir grupines konsultacijas, baigė elgesio keitimo programą.
Specialių mokymų metu darbui su probleminiais, smurtauti linkusiais asmenimis buvo apmokyta šimtai savanorių ir socialinių darbuotojų, pasiruošusių padėti smurtautojams ir jų aukoms.
Smurtas artimoje aplinkoje – tai sudėtinga visuomenės problema, kuriai spręsti nepakanka skambių viešųjų ryšių akcijų. Problemų turintiems asmenims reikalinga rimta specialistų pagalba ir visuomenės palaikymas.