Muilo gamybos kompanija „Radox“ apklausė 1003 respondentus ir išsiaiškino, kad beveik 50 proc. apklaustųjų mieliau renkasi alternatyvius pasisveikinimo būdus nei rankos paspaudimą.
16 proc. iš jų – pabučiavimą į skruostą, trečdalis – apkabinimą. Vienas iš penkių apklaustųjų mano, kad rankos paspaudimas yra per daug oficialus, o 42 proc. respondentų teigia, kad šį gestą, kaip pasisveikinimą ar atsisveikinimą, renkasi tik darbinėje aplinkoje. Taip pat 42 proc. apklaustųjų teigė, kad niekada nespaustų rankos savo artimiems draugams (pasisveikindami visada renkasi apsikabinimą arba bučinį į žandą).
Bandyta išsiaiškinti ir priežastis, kodėl rankos paspaudimas tampa tik gražiu prisiminimu. Vienas iš dvylikos apklaustųjų nurodė, kad rankos paspaudimo, kaip pasisveikinimo, jie atsisako, nes tokiu būdu plinta bakterijos!
Ant žmogaus rankos gyvena apie 150 skirtingų bakterijų rūšių. Beveik ketvirtadalis respondentų teigė, kad rankos paspaudimas – apskritai jau pasenęs vyriškumo demonstravimas.
Ar tyrimas yra objektyvus ir kokiais tikslais vykdytas, atskleidžia jo užsakovas – muilo gamybos įmonė „Radox“. Marketinginė gudrybė, padedanti „surikiuoti“ tikslinę rinką. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, ir marketinginiai įmonių tikslai mums parodo bent apytikslę žmonių nuomonę.
Susumavus duomenis, paaiškėjo, kad 73 proc. mano, kad rankos paspaudimas, kaip pasisveikinimas, būtų tinkamas gestas pasisveikinti su nepažįstamu žmogumi (nebūtinai darbinėje aplinkoje).
Psichologės dr. Jane McCartney teigimu, požiūris į rankos paspaudimą, kaip į pasisveikinimą, priklauso nuo amžiaus. Kuo esi vyresnis, tuo labiau tikėtina, kad pasisveikinimui rinksiesi rankos paspaudimą.
Formalioje, darbo aplinkoje, galioja nerašytos „vyriškumo“ taisyklės – išlaikyti ranką tam tikru atstumu nuo žmogaus, su kuriuo sveikinatės, bei paspaudimas turi būti trumpas ir tvirtas.
Rankos paspaudimas turi gilią psichologinę prasmę, kurią turbūt žino kiekvienas, bet ji garsiai neįvardijama (beje, dažniau taikoma vyrams): „Aš valdau padėtį ir esu galingas“.
Kita (familiarioji) pasisveikinimo forma – apsikabinimas arba bučinys. Šiai pasisveikinimo madai atsirasti ir išplisti labai padėjo žiniasklaidos priemonės (ypač televizija).
Turbūt esate per televiziją matę „dvigubą“ įžymybių bučinį, kuris kaip infekcija kaip mat išplito po visą pasaulį ir jaunimas kitokio pasisveikinimo būdo jau nebepripažįsta. Vyresniems žmonėms toks pasisveikinimas dažnai nepriimtinas dėl jų asmeninės erdvės peržengimo.
Psichologė dr. Jane McCartney džiaugiasi, kad jaunimas išsivadavo iš konservatyvių „rėmų“ ir bendraudami jaučiasi kur kas laisviau, tačiau ji abejoja, ar ilgainiui „eks-jaunimas“ liks toks pat ištikimas pasisveikinimo bučiniams ir apsikabinimams.