Jau kuris laikas Didžiojoje Britanijoje gyvenantis vyras dalijasi savo istorija, nes jaučiasi visiškai bejėgis ir skundžiasi, kad Lietuvoje esanti sistema negina tėvų, kurie po skyrybų nori ir toliau išlaikyti savo ryšį su vaikais, gyvenančiais su mamomis.
„Jau nuo 2014 m. pradžios kas antrą savaitgalį grįžtu į Lietuvą, nuomoju automobilį ir važiuoju pas tėvus į Joniškį, pamiegu penkias valandas, o 9 val. šeštadienį ryte turiu būti Kaune“, – savo pasakojimą pradėjo Algis.
Su buvusia žmona vyras susipažino Londone. Po vestuvių Lietuvoje neprabėgo nė pilni metai, kai vieną dieną, grįžęs iš darbo Londone, lietuvis namuose neberado savo žmonos. Tačiau didžiausias skausmas vyrą pervėrė dėl to, kad kartu su savimi žmona į Lietuvą išsivežė ir judviejų mažylį.
Grįžęs po darbo rado tuščius namus
„Vestuves atšventėme Lietuvoje gegužę, tuomet žmona liko joje gimdyti, o po mažylio gimimo į Londoną sugrįžo spalį. Aš dirbu pamaininį darbą, tai per dvi savaites turiu kokias šešias laisvas dienas. Visą tą laiką skraidydavau pabūti su savo vaiku ir žmona“, – pasakojo pašnekovas.
Spalio mėnesį su ūgtelėjusiu kūdikiu moteris grįžo gyventi su vyru į Londoną.
„Jai sugrįžus, viskas atrodė gerai, mes net nesipykome. Tačiau po kelių mėnesių, grįžęs po darbo namo jos ir vaiko neberadau. Nesupratau, kas nutiko“, – tęsė jis.
Vis dėlto Algis teigė nujautęs, kad taip gali nutikti – vieną dieną žmona susikraus daiktus, pasiims vaiką ir išskris į Lietuvą. Pasak jo, šiuo metu jau buvusi žmona skųsdavosi, kad jie neturi atskirų namų, o nuomojasi kambarį Algio sesės namuose. Palikusi namus moteris paliko atsisveikinimo laišką, kuriame, Algio teigimu, teigė, kad jis ją „iškoliojo“.
„Ji nuolat mane spaudė, kad turėtume savo butą, bet aš tik darbininkas, ne koks verslininkas. Vieną dieną, kai ji vėl kalbėjo apie išsikraustymą, atsidariau savo sąskaitą ir joje buvo tik 300 svarų. Kaip galėjau, galvoti apie naują nuomą, kai ir kūdikiui dar tiek visko reikėjo. Pamenu, užsidariau vonioje ir beveik verkiau. Buvau visiškoje neviltyje“, – kalbėjo vis dar nesuprantantis, kodėl jį paliko žmona, vyras.
Algis pasakojo, kad žmonai jį palikus po kurio laiko jis susisiekė su ja telefonu, tačiau ji, pakėlusi ragelį, kalbėjo laiminga ir lyg nieko nebūtų nutikę.
„Iš pradžių ji nekėlė ragelio, skambinėjau draugams, ieškojau atsakymo. Artimieji siūlė su ja susisiekus iš pradžių šito įvykio klausimo nekelti, sakė, kad turėčiau palaukti, kol visos emocijos nuslūgs“, – prisiminė jis.
Po poros savaičių žmonai išvykus, Algis iš mamos sužinojo, kad jam atėjo laiškas į tėvų namus su skyrybų dokumentais. „Mane apėmė depresinis šaltis“, – atviravo pašnekovas.
Vaikas nebenori būti su tėčiu
Po maždaug mėnesio Algis, sugrįžęs į Lietuvą, pirmą kartą susitiko su žmona ir savo vaiku. Kol vyko skyrybų procesas, vyras pasakojo, kad jo buvusi partnerė dar leido jam bendrauti su vaiku, tačiau pasibaigus skyryboms, pasak jo, ji pradėjo jį laužyti vis mažiau leisdama susitikti su mažamečiu sūnumi.
„Ji žino, kad dėl vaiko aš viską padarysiu, tai sugalvojo mane sužlugdyti pasinaudojant juo“, – įsitikinęs pašnekovas.
Kaip pasakojo Algis, jo laikas su vaiku po truputį tapo vis trumpesnis ir trumpesnis. Tai po keliolikos minučių su vaiku, mama pasakydavo, kad vaiką išbėrė ir jie turi vykti namo. Tai Algiui parskridus savaitgalį aplankyti vaiko, dar oro uoste jis sulaukdavo elektroninio laiško, kad vaikas serga ir su tėčiu nesusitiks.
O dabar situacija išviso tapo beviltiška. Lietuviui atvykus pasiimti vaiką, šis nebenori tėčio matyti.
„Kol jis buvo kūdikis, jo prieš mane nebuvo galima nuteikti, tačiau vėliau viskas prasidėjo. Vaikui yra nustatytas lojalumo konfliktas, kai jis manęs bijo, kai mama yra šalia. Tačiau, kai mamos nėra, vaikas nori su manimi būti“, – tvirtino Algis.
Į vyro ir buvusios žmonos nesutarimus dėl vaiko ne kartą buvo įtraukta ir policija. O Algio buvusi gyvenimo moteris jau kelis kartus kreipėsi su skundais į pareigūnus, kurie baigėsi ikiteisminiais tyrimais. Algis teigė, kad buvusi žmona jį kaltindavo nebūtais dalykais, todėl norėdamas turėti įrodymų, jis pradėjo visus susidūrimus su ja ir vaiku filmuoti.
Kadangi kas antrą savaitgalį į Lietuvą vaiko aplankyti sugrįžtantis vyras dažnai likdavo nieko nepešęs ir savo vaiko nepamatydavo, jis kreipėsi į antstolius, kad būtų vykdomas nustatytas laiko su vaiku sprendimas. Tiesa, net ir su antstolių ir psichologų pagalba, jis ir toliau lieka atkirstas nuo savo vaiko.
„Man dar būnant Londone, ji niekada nepasako, kad negalėsiu pamatyti vaiko. Tik, nusileidęs Rygoje, gaunu informaciją, kad vaikas serga“, – pasakojo Algis.
Liepos pradžioje teismas tėčiui buvo priteisęs dviejų savaičių laikiną globą. Dar prieš vykdamas į Lietuvą, vyras buvusios žmonos perklausė, ar jam tikrai atvykti, ar galės pasiimti vaiką.
„Sakė, kad, aišku, kad atvažiuočiau. Pasiėmiau antstolį, psichologę, jau atvykus prie jos namų parašiau, kad išeik į lauką, su vaiku pažaisime aikštelėje ir pažiūrėsime, ar sūnus nori su manim pabūti. Prastovėjome lauke 20 minučių, ji parašė, kad vaiką suruošė, bet mažylis puolė į isteriją ir ji ramina vaiką. Pasitariau su advokate ir iškviečiau policiją. Bet ji nekėlė ragelio ir visiškai atsiribojo“, – tikino vyras.
Taip dar viena Algio kelionė iš Londono į Lietuvą baigėsi taip ir neišvydus sūnaus. Vyras skaičiavo, kad su antstoliu, psichologo paslaugomis ir visomis kitomis išlaidomis, jam viskas kainavo apie 1200 eurų.
Už sklandų bendravimą atsakingi abu tėvai
Mykolo Romerio universiteto prof. dr. advokatė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė komentavo, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra viena iš vaiko teisės į šeimos ryšius elementų. „Vaikas, kurio tėvų gyvenamosios vietos yra skirtingos, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Civilinis kodeksas nustato atskirai gyvenančio tėčio ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant“, – kalbėjo pašnekovė.
Teisė matytis su vaiku yra garantuojama įstatymu tam, kad vaikas neprarastų ryšio su tėvu ar mama. Kad bendravimas vyktų su atskirai gyvenančiu tėvu, atsakomybė krenta ne tik tėvui, kuris gyvena atskirai, bet ir mamai ar tėčiui, gyvenančiam su vaiku.
„Abu tėvai turi dėti pastangas, kad būtų užtikrintas ir realiai įgyvendinamas teismo sprendimu patvirtintas bendravimo su vaiku grafikas. Teisės doktrinoje yra susiformavęs požiūris, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais, nes trumpalaikis vieno iš tėvų dalyvavimas auklėjant vaiką neužtikrina tėvų teisės pilnavertiškai dalyvauti auklėjant vaiką“, – teigė ji.
I. Kudinavičiūtė-Michailovienė pabrėžė, kad teismo sprendimas, patvirtinantis tam tikrą bendravimo tvarką su vaiku, yra vykdytinas dokumentas: jei vienas iš tėvų piktnaudžiauja savo, kaip tėvo ar motinos valdžia, nepagrįstai riboja sutartus vaiko susitikimus su atskirai gyvenančiu tėvu, tuomet galima kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir už tai gali būti skirtos baudos.
„Be to, teismų praktikoje yra nuomonė, kad tam tikrais atvejais galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl tokio tėvo ar motinos atsakomybės taikymo plačiąja prasme, pavyzdžiui, administracinės atsakomybės, o retais atvejais net baudžiamosios dėl sprendimo nevykdymo. Taip pat gali būti taikomos kitos priemonės, kurias dažniausiai rekomenduoja vaiko teisų apsaugos specialistai, pavyzdžiui, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus“, – vardijo teisininkė.
Vaiko kompetencija apsispręsti priklauso ir nuo amžiaus
Paprašyta pakomentuoti situaciją, kai tėtis negali susitikti su vaiku, nes vaikas pradeda teigti, kad nenori matyti tėčio, advokatė kalbėjo, kad tokiu atveju teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus.
Kaip paminėjo pašnekovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra paskelbęs, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl bendravimo su tėvu priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos. Sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suprasti tokio sprendimo pasekmes.
„Tokiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų. Šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai. Be to, esant būtinybei, gali būti taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės – psichologo tarpininkavimas“, – aiškino advokatė.
Pasak I. Kudinavičiūtės-Michailovienės, priverstinio pobūdžio priemonės, tokios kaip vaiko paėmimas per prievartą, yra kraštutinės ir netoleruotinos, vertinant per vaiko interesų prizmę, tačiau yra teisiškai galimos bei reglamentuotos: „Tokiu atveju vykdymo procese dalyvauja ne tik antstolis, bet ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai, psichologas, esant būtinybei – policijos atstovai“.
Gyvenimas skirtingose šalyse – papildomas sunkumas
Algio situacija sunkina ir tai, kad jis gyvena kitoje šalyje nei jo vaikas. Advokatė pastebėjo, kad tokios bylos yra sudėtingos.
„Tėvams gyvenant skirtingose valstybėse neretai skyrium gyvenančiam nuo vaikų tėvui ar motinai tenka tik minimalus akivaizdinis bendravimas, nes dažniausiai bendravimas vyksta pasitelkiant telekomunikacines priemones. Drįsčiau teigti, kad dažnesnis būna ir piktnaudžiavimas, nesudarant realių galimybių gyvenančiam tėvu ar motinai atvykus bendrauti su vaikais“, – savo įžvalgomis dalijosi teisininkė.
Visgi tokių išsiskyrusių šeimų Lietuvoje daugėja, todėl, advokatės nuomone, sprendžiant tokio tipo ginčus, svarbiausia – kiekvieno iš tėvų geranoriškumas ir bendradarbiavimas, užtikrinant vaiko bendravimą su kitu tėvu.
„Jeigu vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su vienu iš tėvų, kuris neleis vaikui matytis su kitu, bus pažeistas vaiko interesas ir atitinkamai kito iš tėvų teisė. Europos šeimos teisės komisijos 2007 m. parengtuose Principuose dėl tėvų pareigų yra pažymima, kad sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos turi būti atsižvelgiama į tėvų tarpusavio norą (valią), galimybes bendrauti ir bendradarbiauti sprendžiant su vaiku susijusius klausimus; taip pat į vaiko amžių ir nuomonę“, – akcentavo ji.