Populiariausios citatos iš romano „Krikštatėvis“

Rašytojas Mario Gianluigi Puzo (1920–1999) – vienas žinomiausių praeito amžiaus amerikiečių autorių, o jo romaną „Krikštatėvis“ („The Godfather“) drąsiai galima vadinti garsiausiu XX a. pasakojimu apie gangsterius.

Pasaulinę šlovę rašytojui atnešęs kūrinys pasirodė 1969-aisiais. Būtent jo siužetas tapo pagrindu kultiniam Franciso Fordas Coppolos režisuotam to paties pavadinimo filmui.

Filmo ir kino juostos veikėjų žodžiai netrukus tapo tarsi aksiomos, juos buvo imta gausiai cituoti. Tereikia prisiminti garsiąją dono Vito Korleonės frazę „Pateiksiu tokį pasiūlymą, kurio jis nesugebės atsisakyti“, kad suprastume, kaip giliai jie įsišakniję mūsų sąmonėje.

Toliau pateikta dešimt atrinktų citatų iš garsiojo M. G. Puzo romano.

1. „Minties galia praskirti vandenyną – joks stebuklas. Tai fokusas. O štai vieniša motina, dirbanti trijuose darbuose, kad išmaitintu keturis vaikus, – tikras stebuklas. Mes, žmonės, dažnai pamirštame, kiek jėgų slypi mumyse pačiuose.“
2. „Draugystė – tai viskas. Draugystė – tai daugiau nei talentas. Daugiau nei valdžia. Ji beveik prilygsta šeimai.“
3. „Vienas įstatymų sergėtojas su portfeliu prisivogti gali daug daugiau nei šimtas nemokšų su automatais.“
4. „Ir skausmas, ir baimė – praeinantys dalykai. Nepermaldaujama tik mirtis.“
5. „Donas Korleonė seniai suprato, kad visuomenė dažnai priverčia patirti nuoskaudų, kurias būtina prakęsti, nes šiame pasaulyje viskas sutvarkyta taip, kad net pats didžiausias skurdžius gali vieną kartą atsitiesti ir atkeršyti stipriausiems iš stipriausiųjų.“
6. „Palankiausiai įvykiai klostosi tada, kai priešas hiperbolizuoja tavo trūkumus. Geriau gali būti nebent tada, jei draugas neįvertina tavo pranašumų.“
7. „Motinos, tarsi policininkai, visada tiksi prasčiausio.“
8. „Prastas tėvas niekada netaps tikru vyru.“
9. „Neturiu iliuzijų, kad visuomenė mus apgins. Savo likimo neketinu patikėti žmonėms, kurių vienintelis talentas – gebėjimas pasitelkus tiesą ir netiesą užsitikrinti daugumą rinkėjų balsų.“
10. „Už išdavystę negalima atleisti vien todėl, kad patys išdavikai niekada sau to neatleistų, o tai reiškia, kad jie visada pavojingi, todėl ir vėl išduos.“