„Gyvenimas nėra nei geras, nei blogas. Mes pačios jam suteikiame vienokį ar kitokį turinį. Į kiekvieną gyvenimo etapą žmogus gali reaguoti ir kaip išgąsdintas vaikas, ir kaip patyręs išminčius. Tai priklauso nuo mūsų išprusimo, nuo neišpręstų vidinių konfliktų ir nuo mūsų gyvenimo pakeleivių“, – knygoje „Flirtas su rudeniu“ rašo šviesaus atminimo psichologė Edita Čekuolienė.
Po šešerių didžiulę patirtį sukaupusios psichologės knyga sugrįžta ir, galbūt dar neatradusioms jos, padės surasti atsakymus, ką daryti atsidūrus gyvenimo kryžkelėse. „Flirtas su rudeniu“ – knyga, skirta moterims, jau paauginusioms ar net užauginusioms vaikus, todėl daugiau dėmesio galinčioms skirti savo poreikiams. Šis gyvenimo tarpsnis – didelių pokyčių metas. Keičiasi kūnas ir jausmai, santykiai su artimiausiais žmonėmis ir draugais – ne visada lengva su tuo susitaikyti. Kaip elgtis mamai, tapusiai anyta arba uošviene, jauna močiute? Kaip susitaikyti su „ištuštėjusiu lizdu“, kai namus palieka vaikai? Ką daryti, kai tėvams reikia vis daugiau globos?
Skyrybos, nedarbas, ligos, netektys – nelengvos gyvenimo akimirkos, bet ir tada galima nesugniužti, jei moki rasti išeitį ir padėti sau. Be to, yra daugybė gyvenimo džiaugsmų ir malonumų, kuriuos atrasti gali tik dabar, tereikia geriau pažinti save ir nepražiopsoti gyvenimo siūlomų progų.
Knygoje „Flirtas su rudeniu“ pateikti šviesaus atminimo psichologės patarimai padės išsaugoti optimizmą ir gerą nuotaiką, kai slegia rūpesčiai, netektys, o bjauri dargana siaučia ne tik lauke, bet ir širdyje.
Kviečiame susipažinti su knyga „Flirtas su rudeniu“ ir paskaityti ištrauką.
***
Subjurus nuotaikai paprastai užsimanom ko nors skanaus – pyragaičio, geros kavos puodelio, saldainio, šokolado ar bent saldžios bandelės su razinomis. Gurkšt, krimst, lyžt – ir maloni šiluma pasklinda po visą kūną. Regis, kartu nuryji ir visas negandas, rūpesčius, pritildai įkyriai bambantį nerimą. Kodėl taip atsitinka?
Jau seniai žmonės žino, kad angliavandeniai veikia raminamai. Medikai paaiškintų, kad to priežastis – organizme padidėjęs insulino kiekis, o tai skatina serotonino (raminančio hormono) gamybą. Tad suvalgai ką nors skanaus ir, praėjus valandai ar dviem, pasijunti daug geriau, nerimas nuslopsta ir jau prašviesėjusiom akim gali pažvelgti į ką tik niūriai atrodžiusią situaciją. Ar tikrai padės, priklauso ir nuo pasirinkto saldumyno, tiksliau, nuo jo sudėties. Jeigu pyragaitis su riebiu varškės kremu, o vaisiai užpilti saldžia plakta grietinėle, palaimos gali ir nesulaukti. Arba jos pojūtis bus vos juntamas, nes angliavandeniai, sumaišyti su riebalais ir baltymais, gali iš dalies arba net visai neutralizuoti teigiamą serotonino poveikį. Puikiai nuteikti gali ir geros stiprios kavos puodelis. Daug kas sąvoką „gražus rytas“ sieja ne su saulės patekėjimu, o su kavos aromatu. Tikslesnis to gėrio pavadinimas – kofeinas.
Yra ir daugiau nuotaiką gerinančių dalykų. Pavyzdžiui, kai kurie mineralai. Bene svarbiausias iš jų – selenas. Anglų mokslininkai atliko eksperimentą su pusšimčiu vyrų ir moterų, į jų maistą kasdien specialiai įmaišydavo šio nuotaiką gerinančio mineralo. Eksperimento pabaigoje dvasinę ramybę ir pusiausvyrą atgavo net patys niūriausi pesimistai. Seleno gauname valgydami liesą jautieną, vištieną ir nesmulkintas kruopas. Jo poveikį pastebėsime suvalgiusios porciją salotų su tunu ir riekele baltos duonos, lėkštę avižinės košės arba saują graikinių riešutų ir razinų. Nuotaiką kelia ir kalcis, kurio trūkumas sutraukia debesiukus, trukdančius įžvelgti šviesiąją gyvenimo pusę. Šią tiesą patvirtino amerikiečių eksperimentas, kuriame dalyvavusioms moterims tris mėnesius buvo duodamas didesnis kalcio kiekis. Net ir vos vos padidinus šio mineralo kiekį, žymiai sumažėjo nervingumas ir įtampa, o padidinus gerokai – praėjo galvos svaigulys, rankų ir kojų brinkimas, apskritai pagerėjo savijauta. To paties gali pasiekti, jei ryte išgersi stiklinę šviežių apelsinų sulčių, per pietus – neriebaus pieno stiklinę, o pavakariais – jogurto. Nemėgstančios pieno produktų kalcio gali gauti iš daržovių – burokėlių gumbų ir lapkočių ar ropių.
10 PATARIMŲ, KAIP IŠLAIKYTI GERĄ NUOTAIKĄ
1. Niekada negalvok apie blogiausią baigtį. Psichologai teigia, kad tą pačią situaciją pesimistas matys neigiamai, o optimistas – teigiamai. Pavyzdžiui, kaimynė praėjo net nepažvelgdama jūsų pusėn. Gali galvoti: „Jau ir ją pasiekė blogi gandai apie mane“ arba „Užsigalvojusi ji manęs tiesiog nepastebėjo.“
2. Būk maloni pati ir pastebėk kitų geranoriškumą. Japonų psichologai nustatė, kad laimingi žmonės daug malonesni aplinkiniams ir iš kitų tikisi tokio pat malonaus elgesio. Net ir menkas kitiems parodytas dėmesys (padedam neįgaliam žmogui, leidžiam be eilės apsipirkti motinai su kūdikiu) padaro mus laimingesnius.
3. Viską daryk su pasimėgavimu. Net tada, kai tenka užsiimti ne-įdomia veikla, galima savęs paklausti: „Ką gero iš to galiu gauti?“ Pavyzdžiui, pakviesta į prabangų restoraną gali imti nervintis dėl savo aprangos, etiketo žinių trūkumo, tačiau gali ir pasidžiaugti, kad dar nesi ten buvusi ir tai – puiki proga pasimėgauti naujais patiekalais ir praplėsti savo akiratį.
4. Būtinai išsiaiškink nesėkmės priežastį. Pesimistė niekada nesiaiškina, kodėl nepasisekė, dėl visko ji kaltina likimą, o optimistė stengiasi suprasti, kas buvo blogai, kad ateityje nekartotų padarytų klaidų. Pavyzdžiui, susivaidijus su partneriu nereikia daryti apibendrinančių išvadų, esą atšalo jausmai ar susvetimėjote, verčiau išsiaiškinti to nesutarimo priežastį.
5. Negalvok apie liūdną praeitį. Visiems gyvenime tenka patirti ir liūdnų, ir linksmų akimirkų. Tačiau pesimistės daug daugiau laiko skiria blogiems prisiminimams. Jei negali atsikratyti nemalonaus įvykio prisiminimų, patartina atlikti tokį pratimą: įsivaizduok ką nors (žodį, vaizdą, melodiją, šypseną), dėl ko jauteisi puikiai, ir tuo pat metu stipriai sugniaužk kumštį. Pratimą kartok keletą kartų kelias dienas iš eilės. Kai ateityje tavo mintys vėl nuklys į skausmingus prisiminimus, suspausk kumštį – smegenys akimirksniu atgaivins džiugų įvykį ir nuotaika pagerės.
6. Turėk gyvenimo tikslą. Psichologai tvirtina, kad žmonės, žinantys, ko gyvenime siekia, jaučiasi laimingesni. Tikslai turi būti realūs, nes išsikėlus neįgyvendinamus – daugiau galimybių prisidėti prie nelaimingųjų. Be to, jie neturėtų būti pasiekiami labai greitai. O pasiekus kaskart derėtų pasidžiaugti laimėjimu.
7. Išjunk televizorių. Nustatyta, kad kiekviena pasyviai prie televizoriaus praleista valanda penkiais procentais sumažina laimės pojūtį. Tai tik bendravimo su pasauliu iliuzija, negalinti atstoti tikro bendravimo. Geriau paskaityti knygą, išspręsti galvosūkį, išeiti pasivaikščioti ar padirbėti sode, užuot beprasmiškai nerimavus dėl viso pasaulio blogybių. O ir atliktas darbas suteiks džiaugsmo.
8. Suburk palaikančius tave žmones. Visus laimingus žmones šis tas vienija – tai būrys ištikimų draugų, visada pasiruošusių padėti. Ir pati turi būti pasirengusi prireikus pagelbėti savo bičiuliams. Psichologai siūlo susirašyti sąrašą žmonių, kurių draugija tave džiugina, palaikyti su jais gerus santykius ir dažniau bendrauti.
9. Mėgaukis vienatve. Vienatvė – tai ne vienišumas. Tyrimai patvirtino, kad žmonės, leisdami laiką vienumoje, mėgaujasi ir brangina šią būseną. Tačiau jei vienai būti nuobodu ar neramu, tai nėra pozityvi vienatvė. Tada reikėtų dažniau bendrauti su draugais, artimu žmogumi.
10. Nuolat prisimink įvykius, už kuriuos turi būti dėkinga likimui. Psichologų teigimu, laimingi žmonės stengiasi pastebėti džiaugsmingas akimirkas ir kasdien prisimena įvykius, už kuriuos turi būti dėkingi likimui. Pabandyk kasdien bent penkias minutes pagalvoti, už ką turėtum jaustis dėkinga ar koks tos dienos įvykis paskatino pasijusti gerai.
