Kūno ir psichikos sąveika
Apie psichosomatiką prabylame, kai žmogus jaučia nerimą, pavojų ir tai lydi fiziniai pojūčiai, pavyzdžiui, pilvo skausmas. Tiesa, svarbu atskirti, kuomet organizmas reaguoja į mūsų psichikos siunčiamus signalus, o kada tai yra rimtos fiziologinės ligos, mat ir jas spręsti reikia skirtingai.
„Kiekvieno fizinio negalavimo ar pojūčio negalime priskirti vien psichosomatikai. Jeigu skauda gerklę po ilgo kalbėjimo skaitant paskaitas, tai tėra fiziologinis dalykas, pertemptos balso stygos. Tačiau juntamas gniužulas gerklėje ar po krūtine, staigus galvos skausmas, jaudinantis, bijant kalbėti viešai – jau psichosomatika. Kitaip tariant, medikai tokiu atveju nerastų anginos ar smegenų auglio“, – sako psichologė ir priduria, jog net ir tokia rimta liga kaip skrandžio opa taip pat gali būti psichosomatinių pasekmių sukelta, jeigu prieš tai ilgą laiką buvo išgyvenamas stresas, nerimas. Tad klaidinga manyti, kad psichosomatiniai nemalonūs pojūčiai yra tik vienadienis, vienkartinis dalykas.
„Puikiausias psichikos ir kūno sąveikos pavyzdys yra vaikai. Jeigu jie pervargsta nuo mokyklos arba darželio, nebenori eiti, prastai ten jaučiasi, išsyk skundžiasi pilvo skausmais, kartais ir temperatūra pakyla“, – sako psichologė Eglė Pelienė-Venslovė. Tokiu atveju, pailsėjus, išsprendus tai, kas galėjo sukelti neigiamus pojūčius, visi „simptomai“ išnyksta.
Kartais, pasak psichologės, tam tikrus psichosomatinius skausmus lydi asmens charakterio savybės, būdo bruožai. Neretai taip nutinka būtent tiems žmonėms, kurie linkę emocijas kaupti, užgniaužti, nemoka jų paleisti, atsiriboti. Einant laikui, jos iš sunkiai pakeliamų jausmų pereina į fizinius sutrikimus. Būsimieji kardiologinių skyrių pacientai, dažniausiai yra tie, kurie emocijas gniaužia savyje ir galiausiai neatlaiko širdis. Yra teorija, migreninius galvos skausmus, nesant kokių nors pakitimų smegenyse, priskirianti psichosomatiniams sutrikimams. Ir dažniausiai migrena pasireiškia tiems žmonėms, kurie turi neįtikėtiną psichologinį perfekcionizmą, savikontrolę.
Tiesa, psichosomatika – ne tik skausmas.
„Kalbėdami apie psichosomatiką neretai ją tapatiname tik su skausmu ir neigiamomis emocijomis. Dažniausiai taip ir yra, nes psichosomatika mums kerta per silpniausias vietas. Tačiau jausmas, kurį įsimylėjėliai vadina „drugeliais pilve“ taip pat yra psichosomatinė pasekmė“, – sako psichologė.
Darbas su savimi
„Mūsų emocijos yra sąlygotos instinktų, tad manymas, kad valdydami jas užkirsime kelią psichosomatiniams sutrikimams – iš esmės klaidingas. Instinktų taip lengvai sukontroliuoti negalime“, – sako psichologė. Tiesa, įsisamoninti, kas tą emociją sukėlė ir kaip ji paveikė mus fiziologiškai galime, tiesa, praėjus daugiau laiko.
Svarbiausia įsisąmoninti, jog visos neigiamos emocijos turi pasekmes, o didesnes ar mažesnes, jau priklauso nuo to, kiek ilgai jos gyvena mūsų kūne. Kad nerimas, įtampa, stresas, kitos neigiamos emocijos nepereitų į rimtus fiziologinius sutrikimus, rekomenduojama išmokti nuo jų atsitraukti. Tiesa, pasak psichologės, kiekvienas tam randa savą receptą: sportuoti, užsiimti joga, meno terapija, vaikščioti ir panašiai. Esminis dalykas, pasak specialistės, nukreipti mintis kita linkme ir pakeisti fizinę padėtį iš tos, kurioje buvo patirta neigiama emocija. Kaip emocijos veikia kūną, taip ir kūnas veikia psichiką.
Verta žinoti
„Vienas iš psichosomatinių skausmų sprendimo būdų – psichoterapija, psichologo konsultacijos. Pokalbis su specialistu tikrai gali padėti „nuventiliuoti“ tas blogąsias emocijas. Kartais padeda ir grupinės terapijos, kurių metu žmogus suvokia, kad jis yra ne vienas jaučiantis tam tikras emocijas ir patiriantis psichosomatinius skausmus. Išsigryninus emocijas, sumažėja reakcijos į jas ir sutrumpėja neigiami psichosomatiniai procesai“, – sako E.Pelienė-Venslovė.