Nuo tada požiūrių į sapnus įvairovė yra didžiulė: vieni sapnus vis dar laiko dievų nurodymais arba ateities pranašystėmis, kiti juos laiko atsitiktiniais ir beprasmiais smegenų bei psichikos veiklos produktais, treti – prasmingais psichologiniais reiškiniais, kurie atlieka svarbias žmogaus psichinei sveikatai funkcijas, praturtina asmenybę, gali padėti geriau pažinti save, suprasti savo gyvenimo situaciją ir realizuoti savo galimybes. O kaip sapnus aiškino žymūs psichoanalitikai – austrų psichiatras Sigmundas Freudas (1856-1939) ir šveicarų psichologas Carlas Gustavas Jungas (1875-1961).
S. Freudo sapnų teorija
S. Freudas teigė, kad sapnai yra prasmingi ir turi savo psichologines priežastis. Jis pirmasis pradėjo per sapnus aiškinti žmogaus pasąmonę. Žymus jo veikalas „Sapnų aiškinimas“ (1899) apibendrino įvairių laikų sapnų interpretacijas ir buvo nepaprastai įtakingas dėl dviejų priežasčių: buvo teigiama, kad sapnai ir sapnavimas nusipelno rimtų mokslinių studijų, taip pat apibendrinti pagrindiniai su sapnų aiškinimu susiję klausimai.
Jis mėgino išsiaiškinti pagrindines sapnų priežastis. Tyrė kaip sapnai gali padėti daugiau sužinoti apie žmogaus proto veiklą ir buvo įsitikinęs, kad tinkamas sapnų aiškinimas gali padėti suvokti psichologines problemas. Pagal sapnus S. Freudas nustatydavo savo paciento ligos paūmėjimą ir sveikimą.
S. Freudas manė, kad protas veikia dviem lygmenimis. Sapnuojant vyksta „pirminis procesas“, kai nesąmoningi miegančiojo troškimai ir baimės virsta simboliais, vėliau išryškėjančiais sapnuose. „Antrinis procesas“ – kai nemiegant sąmonė slopina šiuos simbolius ir impulsus. Sapnus jis siejo su slapčiausiais žmogaus troškimais. Jis tvirtino, kad jų pagrindas yra vaikystėje patirti išgyvenimai.
Sapnus S. Freudas vadino karališku keliu į pasąmonę, nes anot jo, sapnuose simboliniais pavidalais pasireiškia išstumti vidiniai konfliktai. Kitaip tariant, vidinis konfliktas atsiranda tada, kai prieš tai minėti slapti žmogaus troškimai konfliktuoja, pavyzdžiui, su žmogaus moralinėmis vertybėmis. To eigoje gali „gimti“ sapnas atspindintis troškimą. S. Freudas įvardijo, jog sapnai dažnai yra būdas išreikšti seksualinius ar erotinius geismus ir daugelis sapnų vaizdinių yra seksualumo simboliai.
Id ir Ego sapnuose
Daugelį savo sapnų aiškinimų S. Freudas grindė slaptais Id ir pasąmonės troškimais. Id traktavo kaip proto dalį, kurioje slypi primityvūs žmogaus instinktai, o Ego siejo proto dalimi, kuri atsakinga už moralę, logiką ir racionalumą. Jis tvirtino, kad miegant Id įgyvendina civilizacijos nuslopintus žmogaus troškimus.
Pasak jo, sapnų simboliai leidžia žmogaus Id miegant išreikšti gyvuliškus troškimus. Taip tie norai patenkinami, tačiau lieka neįsisąmoninti, kol sapnų simboliai nėra paaiškinami. Trečiąjį XX amžiaus dešimtmetį daug mokslininkų ir psichologų nepritarė šiai teorijai. Jie teigė, jog sapnai nėra slaptų troškimų atspindys. Taigi S. Freudas galiausiai peržvelgė savo samprotavimus ir atskyrė Id ir asmens kasdienio gyvenimo potyrių sukeltus sapnus.
C. G. Jungo sapnų teorija
C. G. Jungas kurį laiką dirbo su S. Freudu, tačiau jų keliai išsiskyrė dėl skirtingų mokslinių sampratų. Jis sutiko su S. Freudu, kad sapnai simbolizuoja nesąmoningą žmogaus proto dalį, tačiau abejojo, ar sapnai yra tik asmeninės žmogaus patirties padarinys. Jis pradėjo ieškoti vienodų pasikartojančių temų skirtingų žmonių sapnuose.
Apklausęs daug psichiškai sveikų pacientų, jis aprašė bendrų jų bruožų, vaizdinių, asociacijų. Jis buvo įsitikinęs, kad šios bendros temos kyla iš pasaulio istorijos mitų ir legendų visumos. C. G. Jungas teigia, kad egzistuoja kolektyvinė pasąmonė, kuri siejasi su žmonių polinkiu panašiai apibendrinti ir aiškinti savo patirtį, neatsižvelgiant į kultūrinius skirtumus ir aplinką.
Sapnai ir archetipai
C. G. Jungas pateikė universalaus archetipo sąvoką – vidinė idėja ar modelis, kuris gali pasireikšti per sapnus kaip pagrindinis simbolis ar vaizdinys. Jis įrodinėjo, kad egzistuoja daug sapnų archetipų. Jis teigė, kad kiekvieno žmogaus pasąmonė savaip „užkoduoja“ simbolius, dėl to bendrosios sapnų traktuotės yra ne itin reikšmingos.
Tarkim, žmogus sapnuoja vilką. Vienam žmogui tai gali reikšti kaip apsaugą, kitam – gal kaip tik pavojus, grėsmė, nerimas. Reikia asmeniškai stebėti pasikartojančius sapnų simbolius ir išsišifruoti, ką jie reiškia. Juk sapnas – tai pasąmonės pokalbis su sąmone. Autorius archetipus įvardijo kaip pirmykščius vaizdinius ir idėjas, kurių reikšmė yra bendra visiems.
Tai patvirtino, kad archetipai pasireiškia ne tik per sapnus, bet ir tautosakoje. Archetipai yra įasmeninami pagal kiekvieno žmogaus patirtį, tačiau visada yra lengvai atpažįstamu pavidalu (pvz., ragana, didvyris, gražuolis ir t.t.). Pasak C. G. Jungo, sapnų simbolius galima tinkamai suvokti tik siejant su archetipų prasmėmis. Tokiu atveju būtina suprasti archetipų rūšis ir tai, ką jos gali reikšti kiekvienam žmogui.
Kaip ir S. Freudas, C. G. Jungas manė, kad sapnai yra labai simboliški ir, kad jų negalima aiškinti tiesiogiai. Jis teigia, kad sapnai perteikia užkoduotą informaciją, suvokiamą dalimis, ir tik tiek, kiek pajėgi suvokti bei priimti mūsų sąmonė. Anot C. G. Jungo, kuo daugiau žmonių supras sapnus ir įvairias jų reikšmes, tuo geriau suvoks savo asmeninį ir emocinį gyvenimą.
Sapnai taip pat gali atskleisti dabartinio asmens problemų priežastis bei pateikti užuominų apie jų sprendimo būdus. Jų aiškinimas svarbus savęs pažinimui ir asmenybės augimui. Taigi, nagrinėdami įvairias galimas sapnų simbolių reikšmes, būkite lankstūs. Kartais dėmesį reikia sutelkti tik į tam tikrą sapno aspektą, o ne visą sapną.
Visų pirma atkreipkite dėmesį į tai, ką galėtumėte pritaikyti dabartinei savo gyvenimo situacijai, asocijuokite. Asocijavimas yra svarbus procesas, leidžiantis suprasti vaizdinio emocinį toną ir tai, kaip šis vaizdinys siejasi su asmeniniu gyvenimu. Sapnų aiškinimas labiau yra menas, nei mokslas. Nėra teisingo ar klaidingo aiškinimo. Svarbu tik tai, kas jums tinka.