Pašnekovė atsiųstame pranešime spaudai teigia, kad dvasinis tobulėjimas ir reguliariai praktikuojami užsiėmimai iš pagrindų pakeičia žmogaus psichologinę ir fizinę būklę.
Patricija Kvaselytė jau šešerius metus užsiima sąmoningumo praktikomis, nuolat mokosi naujų metodikų ir pati dirba saviugdos trenere: veda individualias ir grupines sesijas, organizuoja stovyklas bei užsiėmimus, kuriuose dalijasi metodais, padėjusiais jai pačiai. Šį mėnesį ji pradėjo dirbti moterų sveikatingumo projekte „Final Fit Ladies“: veda atsipalaidavimo, savęs pažinimo ir meilės sau užsiėmimus.
Iki 25-erių Patricija kentėjo nuo panikos atakų, daugybės fizinių sutrikimų, ligų bei traumų. Pavargusi nuo alinančių medikamentų vartojimo ėmė domėtis savigyda ir teigia, kad pakeitusi gyvenimo ir mąstymo būdą išsigydė nuo visų negalavimų. Skamba mistiškai? Pašnekovė teigia, kad dvasingumo praktikos paremtos žmogaus psichologija ir fiziologija.
Moteris pasakoja, kad savigyda prasideda nuo apsisprendimo gyventi sąmoningai ir pažinti save. Tai prasideda nuo savistabos, savo įsitikinimų suvokimo ir praktikos. Laikui bėgant, teigia Patricija, įvyksta didelė transformacija: „Žmogus, pradėjęs ugdyti savo asmenybę, naujai pamato tiek save, tiek aplinką. Gali kritiškai įvertinti faktus, jausmus, kitų žmonių (dažniausiai šeimos) įdiegtas programas, įsitikinimus. Tada jis gali rinktis savo kelią, mintis, išsilaisvina. Pagaliau išdrįsta gyventi taip, kaip nori, kalbėti tai, ką jaučia ir laisvai mąstyti.“
Saviugdos trenerė pristato tris pagrindines dvasines praktikas, tinkamas kiekvienam žmogui ir pagrįstas visiems suvokiamais psichologijos dėsniais.
Meditacija: paprasčiau nei įsivaizduojate
P. Kvaselytė sako, kad sąmoningumo kelias prasideda nuo savistabos. Geriausias įrankis – meditacijos, kurias žmonės gali atlikti ne tik bendrose grupėse, bet ir savo jaukioje namų aplinkoje. Iš pradžių galima pasitelkti socialiniuose tinkluose vedamų užsiėmimų. Lietuvoje, pasak pašnekovės, yra puikių dvasinių mokytojų, tokių kaip Ugnius Leimontas, bioenergetikas Vygantas Šimkus, Ieva ir Rolandas Žigoniai (Sanvaja organizacija), Raminta Lapinskaitė (Sąmoningų santykių studija). Jie kartais veda online meditacijas, kurias stebint galima išmokti medituoti.
Saviugdos trenerė pasakoja, kad meditacijos tikslas yra ramybė ir minčių skaidrumas. Šis tikslas pasiekiamas per praktiką: „Natūralu, kad pavyksta ne iš karto. Gebėjimas ramiai nusėdėti vietoje, apie nieką negalvoti yra lavinamas. Norint to išmokti reikia atlikti pratimus bent kelias savaites – neskubėkite nusivilti ir nesitikėkite nušvitimo iš pirmo karto.“
Moteris pataria stebėti kvėpavimą: kaip per nosį patenka įkvepiamas oras, kaip išeina per burną lėtai iškvepiant, pajausti oro temperatūrą, perkelti dėmesį iš aplinkos į vidų. Pasak jos, praktikuoti, kol pavyks, reikia valios, ryžto ir tikėjimo, kad su laiku pavyks. Ir šis nusiteikimas jau yra didelis žingsnis tobulinant savo asmenybę.
P. Kvaselytė rekomenduoja pradėti nuo 10–20 minučių ryte ir vakare. Meditacijai susikurti jaukią, atpalaiduojančią aplinką. Tinkamos aplinkos detalės – pagalvėlės, žvakių šviesa, mėgstami smilkalai, eteriniai aliejai, gydantys akmenys – kristalai. Gali padėti ir rami meditacinė muzika. Po kurio laiko idealu, jei pavyksta medituoti tyloje ir mėgautis tyla. Gamtos aplinka taip pat labai padeda medituoti: vandens telkiniai, miškas gydančiai veikia žmogų ir padeda atsigręžti į save, savo jausmus. Pašnekovė priduria, kad yra skirtingų meditacijos rūšių: regresinė, vizualizacinė, šokio, ėjimo, kvėpavimo meditacija. Kiekvienas žmogus laikui bėgant atranda sau tinkamiausią.
Emocijų valdymas: paleisti reiškia priimti
P. Kvaselytė sako, kad visos emocijos kyla iš proto, mūsų galvose įdiegtų programų, nusistatymų. Nemokėdami paleisti emocijų, kyla įtampa, kuri lemia ligas. Pasak Patricijos, žmonės dažniausiai blogos savijautos priežasčių ieško tik kūne, nesuprasdami, kiek daug lemia jų emocinė būklė.
„Dauguma gydosi ne nuo to galo“, – sako pašnekovė. Ji aiškina, kad emocija paleidžiama tada, kai sau leidi ją jausti: pykti, liūdėti, pavydėti, nepaisant to, kad ta emocija atrodo nereikalinga ar trukdanti, o galbūt jautiesi kaltas ar silpnas ją jausdamas.
„Emociją paleidžiame ir įtampos atsikratome tada, kai prisiimame visišką atsakomybę už save, nekaltinant aplinkos ir neprisiimant aukos vaidmens. Nereikia gailėtis savęs dėl to, kad yra sunku. Ir nereikia bijoti pabūti tame sunkume, nes išbūti žymiai lengviau, nei ilgą laiką jausmus slopinti ir vengti susidūrimo su jais. Leiskite sau jausti, pasitikite emociją kaip draugą, padėkokite. Jeigu norisi, emociją paleiskite per šokį, dainavimą, meno terapiją. Galite daužyti pagalves, išsirėkti miške, o galbūt paverkti apsikabinę medį. Būkite drąsūs,“ – pataria saviugdos trenerė.
Sąmoningas kvėpavimas: psichiką keičianti praktika
Patiriant stresą traukiasi plaučiai, krūtinė, kraujagyslės, linksta stuburas, susidaro įtampa pečiuose ir daug kitų nemalonių fizinių pojūčių, o vėliau – ir ligų. Stresas, pasak Patricijos, yra mūsų sukurta reakcija, tad jį įveikti galima tik nustojus kaltinti visus aplink save ir prisiėmus atsakomybę už tai, kas su mumis vyksta.
Moteris aiškina, kad dvasinė stiprybė sujungia atsipalaidavimą su sąmoningumu. Ji siūlo savo mintimis, kūno sveikata ir vidine būsena rūpintis natūraliais būdais, pasitelkiant pačią svarbiausią gyvybinę funkciją – kvėpavimą.
Kvėpavimas, teigia saviugdos trenerė, yra glaudžiai susijęs su fizinio kūno, minčių būsena ir sąmonės plėtra. Praktikuojant sąmoningą kvėpavimą didėja plaučių tūris, gerėja laikysena, atsinaujina visos ląstelės, žmogus atjaunėja ir su kiekvienu iškvėpimu tampa ramesnis ir laimingesnis.
„Sąmoningas kvėpavimas padeda žmogui sveikti fiziniame, mentaliniame bei dvasiniame lygmenyse. Atsiplaiduoti, kai bijote ar skauda – iššūkis. Tačiau išmokę atsipalaiduoti, lengviau išgyvensime visas baimes ir skausmus. Išsivaikšto įtampa, atsiranda vidinė ramybė ir nenuginčijamai gerėja psichinė ir fizinė sveikata, dvasinė būsena“, – aiškina P. Kvaselytė.
Pašnekovė apibendrindama pataria kiekvienam žmogui pasirinkti praktiką, kuri jam atrodo tinkamiausia: nereikia eiti visur iš eilės ir užsiimti tuo, kas labai nepatinka. Ji priduria, kad einant sąmoningumo keliu gali ne visada būti smagu ir linksma: kartais „išlenda“ užslopintos emocijos, prisiminimai, ir šiuos išgyvenimus svarbu išbūti, išjausti, ir tada paleisti. Elkitės su savimi švelniai, neskubėkite, ir, svarbiausia, išmokite atsipalaiduoti – nuo to prasideda jūsų sveikas ir laimingas gyvenimas, pataria P. Kvaselytė.