Kaip rodo JAV viešosios nuomonės tyrimo instituto „Gallup“ atlikta apklausa, iš daugiau nei 195,6 tūkst. dirbančių amerikiečių 20 proc. teigė, kad geriausi jų draugai – būtent darbo vietoje sutikti žmonės. Tokia tendencija vertinama teigiamai: „Gallup“ taip pat nustatė, kad draugais darbe tampantys asmenys produktyviau dirba.
Deja, yra ir kita medalio pusė. Kartais bičiuliški santykiai gali net labai komplikuoti darbe susiklostančias situacijas, tapti nuoskaudų, nusivylimo priežastimi. Mokslininkė Patricia Sias iš Arizonos universiteto, besigilinanti į žmonių santykių darbo vietoje temą, išsiaiškino, kad viena iš penkių dažniausiai pasitaikančių darbuotojų draugystės iširimo priežasčių – paaukštinimas tarnyboje.
Tada, kai draugais tapę kolegos siekia būti perkelti į aukštesnes pareigas, tarp jų kyla įtampa, kadangi karjeros ambicijos ima kirstis su draugiškais jausmais. Prieštarų kyla todėl, kad draugai teikia besąlygišką palaikymą, kai patiriame sunkumų, tačiau bendradarbių parama, remiantis kolegiškumo sampratos suvokimu, tiesiog negali būti beribė.
Kitaip nei draugiškų ar net romantiškų santykių atveju, bendraujant su kolegomis privalu neperžengti tam tikrų ribų, kitaip kai kuriais atvejais gali nukentėti darbiniai interesai.
„Kai išsiskiriate su asmeninio gyvenimo partneriu, laisvai galite nutarti, kad daugiau jo nematysite. Tačiau kai susipykstate su bičiuliu tapusiu kolega, tokios galimybės neturite, nebent jūs arba jis išeitų iš darbo. Ypač nelengva tada, kai tokius kolegas sieja darbo interesai, todėl jie turi matytis ir bendrauti kasdien. Tokios situacijos ypač skausmingos“, – sako P. Sias.
Tuo atveju, jei nuskilo jums, t. y. jei jūs, o ne draugas, buvote paaukštintas, skirtas vadovauti projektui arba grupei, apie kurią svajojote, išlaikyti draugiškus santykius gali būti ypač nelengva. Tai, aišku, įmanoma, bet be specialių pastangų nieko neišeis. Tad ką gi daryti – kaip elgtis? Toliau rasite keletą patarimų iš portalo „HuffPost“.
Susitaikykite su mintimi, kad santykiai turės pasikeisti
Galite į valias galvoti, kad bendrauti ir toliau pavyks taip, tarsi nieko nebūtų atsitikę, tačiau žinokite, kad tai tik bergždžios viltys. Net pačiomis palankiausiomis aplinkybėmis draugystei reikia laiko ir pastangų, ypač jei jus paaukštino.
Jessica Methot iš Rutgerso universiteto (JAV), analizuojanti žmogiškųjų išteklių valdymo mechanizmus, pabandė rasti atsakymą į klausimą, kas lemia trintį, atsirandančią tarp konkrečiose draudimo bendrovėse, restoranuose ir mažmeninės prekybos įmonėse dirbančių kolegų. 2015 metais jos atlikto tyrimo išvadose nurodoma, kad darbuotojų draugystė didina jų pasitikėjimą vienas kitu, emocinį komfortą ir teigiamą nusiteikimą. Visgi dvigubi vaidmenys, kai tenka būti ir draugu, ir kolega, anot mokslininkės, gali sekinti.
Tiems, kurie tampa viršesni ligtolinių draugų atžvilgiu, J. Methot rekomenduoja pirmiausia pasistengti išlaikyti objektyvumą, t. y. strategiškai pamąstyti, kaip kokie nors asmeniniai santykiai gali atrodyti visų kolegų akyse.
„Prioritetu reikėtų laikyti profesinę santykių pusę, – sako ji. – Be galo svarbu, kad tarnyboje paaukštintas ir daugiau galių įgijęs asmuo sugebėtų susikurti profesionalaus darbuotojo įvaizdį. Šiukštu negalima leisti, kad imtų atrodyti, jog savo draugui jis suteikia daugiau privilegijų, skiria jį dirbti patogesnėmis pamainomis, suteikia vertingų išteklių arba dalijasi informacija, kurios kitiems darbuotojams neatskleidžia.“
Tikrai gali tekti apriboti asmeninius pokalbius darbo vietoje. „Tada, kai visi mato, kaip vadovas nuolatos plepa arba kuždasi su savo draugu, gali kilti įtarimas, kad vyksta kažkas, ko kiti darbuotojai nežino, nors turėtų“, – perspėja J. Methot.
Visgi perlenkti lazdos irgi nereikia: neimkite su ligtoliniu draugu elgtis akivaizdžiai šiurkščiau nei su kitais, siekdami apsidrausi nuo bet kokių įtarinėjimų. „Visi jūsų sprendimai turi būti pagrįsti“, – nurodo J. Methot.
Pasikalbėkite apie tai, kaip teks dirbti ateityje
Pasikalbėti apie paaukštinimą yra būtina, nors ir sunku. Galbūt nustebsite suvokę, kad pakliuvote į psichologinius spąstus, vadinamus skaidrumo iliuzija, susidarančia klaidingai manant, jog gebate ypač gerai perprasti artimų žmonių mintis ir emocijas. Kitaip sakant, galbūt jūs klystate manydami, kad pakankamai gerai pažįstate kartu dirbantį bičiulį, todėl nėra jokio reikalo apie ką nors kalbėti ir ką nors aiškintis.
Visgi apie pokyčius darbe pasikalbėti būtina tiek dėl draugystės, tiek dėl profesinės reputacijos. „Manau, būtina susėsti ir pasikalbėti apie lūkesčius: apie tai, kaip draugiški santykiai rutuliosis toliau, ir ko kiekvienas iš jų tikitės“, – sako lavybininkė ir socialinė darbuotoja Melody Wilding.
Anot J. Methot, kalbantis daugiausia dėmesio reikia skirti ne nagrinėjimui, kodėl jūs, o ne draugas, buvote paaukštintas, o klausimui, kaip nuo šiol keisis judviejų santykiai. Specialistė pataria tiesiog paklausti draugo: „Kaip nuo šiol mudu elgsimės?“
Pademonstruokite supratingumą
Kalbantis su draugu ir kolega P. Sias rekomenduoja parodyti, kad suprantate, kaip jis jaučiasi. „Pademonstruodami, kad suprantate, kaip situaciją vertina kitas, išreikšite jam pagarbą“, – sako ji.
Jei jūsų paaukštinimas draugą įskaudino, turėtumėte koncentruotis ne į paaukštinimą, o į draugo emocijas. „Optimaliausias būdas atsikratyti įžeistomis emocijomis – iki galo jas išgyventi, o tai pavyks tik apie jas kalbantis“, – sako M. Wilding.
Užuot sakę „Štai mane paaukštino. Kaip dabar jautiesi?“, geriau ištarkite: „Žinau, kad tau tai buvo svarbu. Kaip laikaisi?“
Vis dėlto jei draugas atvirai pavyduliauja, nesistenkite to ignoruoti. Geriau paklauskite, kodėl taip yra. Jei jis pasakys, kad nugvelbėte iš jo trokštamas pareigas, M. Wilding pataria patvirtinti jo teiginį panašia fraze, o ne stoti į konfrontaciją išrėžiant: „Taip nebuvo!“
„Aš pasakyčiau: „Suprantu, kad jautiesi taip, tarsi būčiau tas pareigas nugvelbęs.“ Pakartokite draugo pasakytus žodžius, kad jis žinotų, jog buvo išgirstas, – pataria M. Wilding. – Tada laisvai galėsite aiškintis, kodėl draugas šitaip mano.“
Suvaldykite impulsą pakeisti draugo emocijas
Supraskite, kad kontroliuoti draugo reakcijų jūs nepajėgus. Jei jūsų paaukštinimas jam anaiptol nekelia tokio entuziazmo kaip jums, nieko pakeisti nepavyks.
Pasak M. Wilding, žmonės dažnai mėgina pakeisti draugų emocijas, nors tai tikrai nėra jų pareiga. „Galime tik rodyti supratingumą ir bendrauti iki tam tikros ribos“, – sako ji.
Nemenkinkite jums tekusio vaidmens ir neviršykite savo įgaliojimų vien tam, kad draugas pasijustų geriau.
„Įsitikinkite, kad nejučiom nemėginate kaip nors įsiteigti, kompensuoti draugui padarytos emocinės žalos. Juk dažnai pasitaiko, kad žmonės stengiasi priversti draugus pasijusti geriau, suteikdami jiems kokių nors vertingų privilegijų“, – sako M. Wilding.
Atidžiai stebėkite, ką sakote
Žmogus, kurį atsisako paaukštinti, jaučiasi ypač prastai. Anot J. Methot, paaukštinimas – tai darbuotojo įvertinimo ir statuso atspindys, todėl jei nepasiseka, paprastai linkstama galvoti, kad taip yra dėl nepakankamai gerai atliekamo darbo.
Privalote gerbti savo kolegos jausmus ir nesidžiaugti jo akivaizdoje. Diskutuodami apie tai, kodėl jus paaukštino, venkite dichotomijos: nevartokite priešingas reikšmes turinčių žodžių, tokių kaip „pergalė“ ir „pralaimėjimas“, „sėkmė“ ir „nesėkmė“.
Pasak P. Sias, daug geriau sakyti „gavau naujus įpareigojimus“, „ skyrė į naujas pareigas“.
Jei esate geras draugas, tikrai suprantate, kad naujos pareigos nesuteikia jums teisės pradėti žiūrėti į draugą iš aukšto. Kalbantis nereikėtų lyginti savęs su draugu. Tikrai neturėtumėte sakyti „pasirodžiau geriau“, „buvau tinkamesnis kandidatas“. Tikrai pakaks apibūdinti save tiesiog kaip tinkamą (ne tinkamesnį).
Kalbėdamiesi su draugu apie savo paaukštinimą turėsite kuo puikiausią progą pademonstruoti, jog savo sėkmės nelaikote draugo nesėkme.
„Darbe egzistuoja begalė veiksnių, lemiančių kieno nors paaiškinimą, – primena M. Wilding. – Paaukštinimas tiesiog reiškia kokio nors asmens tinkamumą konkrečioms pareigoms, o ne laimėjimą ar pralaimėjimą.“