– Teigiate, kad auginant vaikus Jums kilo verslo idėja. Kas ją įkvėpė?
– Kiekvienos moters istorija yra kažkuo panaši, tačiau kartu ir skirtinga. Natūralu, jog būtent motinystės laikotarpiu kyla idėjų, nes tuo metu turi laiko ne tik vaikui, bet ir apmąstymams.
Visų pirma, negalėjau susitaikyti su tuo, kad dirbdama negalėsiu užtektinai laiko skirti savo vaikams. Tikrai nenoriu teigti, jog dirbančios mamos savo vaikams skiria nepakankamai dėmesio. Tačiau, kai suvokiau, jog negalėsiu padėti vaikui, kai jis sirgs, negalėsiu stebėti, kaip jis kiekvieną dieną auga, o daugiausiai laiko praleis su aukle, nusprendžiau, kad reikia kažką keisti.
Juk dirbant samdomą darbą nesi savo laiko valdovas – kiekvienąkart susirgus vaikui negalėsi išeiti. O ir savo gyvenimo be veiklos neįsivaizdavau – tai būtų monotoniška, neprasminga kasdienybė.
Taigi apsisprendžiau kurti savo verslą. Žinoma, iš pradžių mane kaustė baimė – juk tai ne vienadienis žingsnis. Po daug valandų apmąstymų, pokalbių, skaitymo, nusprendžiau, kad atėjo metas išbandyti savo jėgas.
Be to, verslas tapo ir auklėjimo dalimi – mano vaikai mato, kad bandau pasiekti savo svajonę ir su kokiomis kliūtimis, baimėmis ar problemomis nuolat susiduriu bandydama tai įgyvendinti.
– Tad galima sakyti, jog vaikų auginimas Jus pakeitė, padėjo augti kaip asmenybei?
– Taip, tikrai pakeitė. Bet kartu ir įgauta patirtis per praėjusius metus. Vaikai padeda nepamiršti, jog laimė – tai gyvenimas čia ir dabar. Iš mažų vaikų reikia mokytis džiaugtis kiekviena akimirka, nuolat ieškoti pirmųjų kartų, žiūrėti ne baimės kupinomis akimis, o troškimo. Tai suvokus, gyventi tampa paprasčiau. Nebebijai prarasti, bet nori sukurti kažką naujo.
– O kaip kilo verslo idėja?
– Kai auginau antrą vaiką ir pradėjau vesti į darželį, o vyresnėlis jau ėjo į mokyklą, namuose prasidėjo chaoso etapas. Namuose, ar už jų ribų, vis kažkas pasimesdavo, susimaišydavo, tad atsirado poreikis daiktus kažkokiu būdu atskirti.
Pamaniau, kas ekonomiškiau – ar dar kartą pirkti pamestą daiktą, ar investuoti į vardinį lipduką? Vyresnis vaikas jau buvo praradęs brangią sportinę aprangą, o jaunėlis vis pamesdavo įvairiausius reikmenis, todėl reikėjo imtis priemonių. Pirmiausia šį būdą nusprendžiau išbandyti savo šeimoje – taigi ant daiktų atsirado vardiniai lipdukai. Tokiu būdu lengviau ne tik nepamesti savo daiktų bet ir žinoti – visuomet yra tikimybė, jog pamestas daiktas sugrįš.
Vardiniai lipdukai – populiari praktika užsienyje, bet Lietuvoje – vis dar naujiena. Naudoju specialius lipdukus, kurie yra atsparūs vandeniui. Todėl drabužius galima skalbti skalbimo mašina, o lipdukais pažymėtas stiklines ar pietų dėžutes plauti indaplovėje.
Sūnui labai patiko, kad lipduką galima susikurti el. parduotuvėje ir pačiam išsirinkti jo spalvą, dydį, šriftą, paveikslėlį, įrašyti norimą tekstą. Vėliau labai noriai viską susižymėjo. Dabar el. parduotuvės asortimentas plečiasi, bet svarbiausia, jog viskas iš pradžių išbandoma mūsų šeimoje.
– Kaip sekėsi vystyti verslo idėją?
– Labai sunku, tačiau įdomu. Juk viskas buvo nauja – pradedant nuo lipdukų kūrimo technologijos ir baigiant elektroninės parduotuvės kūrimu, darbu su įvairiomis programomis. Daug informacijos sėmiausi iš užsienio praktikos, nes Lietuvoje to anksčiau nebuvo. Galiu tik pasidžiaugti, kad vis daugiau prisideda vyresnis sūnus – jis nebijo kritikuoti, ieškoti klaidų, išreikšti savo nuomonę. Kad ir kokios problemos iškiltų, supranti, jog tik tokie dalykai, kurie neateina lengvai, užgrūdina.
– Verslą kūrėte tam, kad galėtumėte darbą derinti su motinyste, tačiau ar neatsitiko atvirkščiai?
– Tenka pripažinti, jog pagrindinė problema buvo ir visuomet bus laiko trūkumas. Kai vaikai namie, laiką norisi leisti su jais. Tad iš pradžių darbas vykdavo naktimis. Tik dabar, kai mažasis jau eina į darželį, galiu darbuotis ir dienos metu. Iš pradžių buvo nelengva, tačiau kai pagalvoji, kiek daug išbandymų ir spalvų siunčia gyvenimas, turi tik džiaugtis.
– Ar nesigailite, jog realizavote šią verslo idėją?
– Tikrai ne. Žinojau, kad noriu save realizuoti, jaučiau savyje didesnį potencialą ne tik būti namų šeimininke. Norėjau skiepyti vaikams socialinio aktyvumo, atsakomybės, savarankiškumo vertybes, būti naudinga visuomenei. Be to, el. parduotuvėje prekiaujame paramos ir labdaros fondo „Mamų Unija“, vaikučių pieštomis atvirutėmis, o surinkti pinigai skiriami padėti sergantiems vaikučiams.
Nors kol kas mūsų indėlis nedidelis, tačiau džiaugiuosi, kad vaikams galime padėti ne tik noru ar mintimis, bet ir realiais veiksmais. Tad jei abejojate ar bijote imtis savo idėjos, keisti savo ar kitų gyvenimus, svarbiausia, pasitikėkite savimi ir nebijokite iškylančių sunkumų. Jei atsirado kliūčių, vadinasi, egzistuoja ir jų sprendimo būdas.