Socialinis elgesys: kodėl kai kurie sunkiai pritampa bet kokioje grupėje ir ką daryti?

Turbūt pastebėjote, kad vieni greičiau įsilieja į bet kokias grupes, pavyzdžiui, mokslo ar darbo kolektyvus, draugų kompanijas ir pan., o kitiems pritapti kur kas sunkiau. Socialinė aplinka daro įvairią įtaką gyvų būtybių elgesiui, o žmogus apskritai netaptų žmogumi, jeigu nebendrautų su kitais. Tie homo sapiens, kuriuos užaugino gyvūnai, o po to buvo surasti, taip ir nesugebėjo išmokti kalbėti, žmogiškai elgtis, reikšti emocijas.

Žmonių gebėjimas įsilieti į socialines grupes priklauso nuo daugelio veiksnių. Tačiau bene svarbiausią vaidmenį čia atlieka emocinis intelektas. Asmenys, kurių emocinis intelektas aukštas, lengviau atpažįsta ir valdo savo bei kitų emocijas. Tad jiems paprasčiau prisitaikyti prie naujų socialinių aplinkų. Taip yra todėl, kad socialinių grupių dinamika ir paremta ne kuo kitu, o emociniu intelektu. Žmonės, kuriems bendrauti lengva, jautriai reaguoja į kitų žmonių nuotaikas ir poreikius. Tokie asmenys greitai perpranta vieno ar kito kolektyvo normas, greitai supranta, kokios yra grupės vertybės. Ir jeigu tos vertybės žmogui priimtinos, jie natūraliai užmezga ryšius ir įsitraukia į bendrą veiklą. Šis lankstumas padeda jiems tapti grupės dalimi be didesnių pastangų.

Na, o tiems, kuriems sunkiau įsilieti, paprastai trūksta socialinių įgūdžių. Jie mažiau pasitiki savimi, yra jautresni kritikai – ir kuo žemesnė savivertė, tuo sunkiau bendrauti su kitais. Žemesnio emocinio intelekto žmonės tiesiog sunkiau suvokia neverbalinius signalus, nepermato subtilesnių socialinių niuansų. Jie paprastai jaučiasi atstumti – net ir tada, jeigu grupė tiesiogiai to nedemonstruoja, galų gale net ir tada, kai kolektyvas jo atžvilgiu yra nusiteikęs draugiškai ir netgi nori padėti integruotis.