Garbė būti varlyčių kūrėjais
Veikiausiai tik politikas Juozas Olekas ir žymus plastikos chirurgas Kęstutis Vitkus vietoj tradicinio kaklaraiščio nešioja varlytes. Konservatyvų lietuvių požiūrį į vyrišką atributą pasiryžo keisti du vilniečiai – Edgaras Freitakas ir Arnas Barišauskas.
Prieš pusantrų metų Arnui ir Edgarui kilo mintis kurti varlytes. Kodėl? Kartą patys sumanė jomis pasipuošti per gimtadienį, nes norėjo būti išskirtiniai, bet paaiškėjo, kad jų sunku įsigyti. Pirmiausia vaikinai ištyrė „rinką“ Kaziuko mugėje – surado siuvėją, kuri rankomis pasiuvo Arno sumodeliuotas varlytes. Nors vaikinai galvojo, kad varlytėmis susidomės jaunimas, jas pirko ir brandaus amžiaus vyrai. Paskatinti sėkmės, vaikinai įkūrė ekspoziciją internete – varlyčių svetainę. Jos suskirstytos į tris kolekcijas: beprotiškos, laisvalaikio ir išskirtinės. Siuvamos iš medvilnės, prabangesnės iš natūralaus šilko.
„Tai vienas elegantiškiausių vyriškų aksesuarų. Jau nuo senų laikų vyrai į didžiausius pokylius eidavo tik pasirišę peteliškes. Suderinęs išskirtinumą, klasiką su laisvalaikiu, sukūriau laisvalaikio varlyčių liniją“, – pasakoja Arnas. Tai nėra masinis produktas: varlytės siuvamos rankomis, pateikiama didelė įvairovė.
„Varlytė nebūtinai turi būti tokios pat spalvos kaip švarkas ar megztinis. Ji gali tapti ryškiu, išskirtiniu visos aprangos akcentu“, – mano Arnas. Varlytes dažniausiai perka vyrai iškilmingoms progoms, pavyzdžiui, vestuvėms, nors kartais ja papuošiamas vaikutis per krikštynas.
Iki Kalėdų turi pasirodyti papildyta peteliškių kolekcija. Kol kas dar ieškoma naujos ekspozicijos vietos. Edgaras prasitaria apie planus atidaryti elektroninę parduotuvę, tuomet bus galima varlytes pirkti internetu.
Vaikinai ateityje planuoja kurti ir kitus vyriškus atributus: kaklaskares, „fantazijas“. Galbūt atsiras ir moteriškų varlyčių – raudonos ar juodos spalvos, su grandinėle.
Edgarui Freitakui ir Arnui Barišauskui varlyčių kūrimas nėra pagrindinė veikla. Kol kas tai smagus užsiėmimas ir pasididžiavimas prisistatyti varlyčių kūrėjais.
Ne tik patrauklu, bet ir sėkminga
Vilniaus dizaino kolegijoje šių metų rugsėjį startavo nauja specialybė – kūrybinių industrijų dizainas. Ją pasirinko 12 pirmakursių. Vilniaus dizaino kolegijos dėstytojas Mantas Lesauskas tikisi, kad tai nebus masinė specialybė, nes, norint kokybiškai paruošti, reikia dėmesio kiekvienam studentui.
Būsimieji kūrybinių industrijų dizaineriai ne tik mokysis tradicinių dizaino disciplinų, bet ir trečdalį studijų laiko skirs vadybos mokslams. „Kūrybinių industrijų dizaineris kurdamas reklamą, internetinį projektą ar viešosios erdvės objektą siekia ne tik patrauklumo, bet ir verslumo, ekonominės ar finansinės sėkmės“, – apibūdina M. Lesauskas.
Tarptautinėje erdvėje jau yra pavyzdžių, kaip verslo konsultantai pabrėžia mąstymo modeliavimą, dizainerių naudojamą kūryboje. Tuos pačius mąstymo ir analizavimo būdus galima taikyti bet kokioje srityje, net ir sprendžiant globalias klimato kaitos ar įmonės finansines problemas.
„Dizaineriai ir kiti Lietuvoje dirbantys kūrybiniai darbuotojai nėra linkę savo veiklos vertinti ekonominiais kriterijais. Priežastis – tradiciškai mažas kultūros ir meno kūrėjų verslumas, rinkodaros, ženklodaros ir kitų verslo veiklos sričių neišmanymas“, – teigia M. Lesauskas. Naujos studijos turi paskatinti dizainerius ne tik išmokti vizualizuoti idėją, bet ir kurti pridėtinę vertę.
Svarbiausia neatidėlioti
Gyvenimo tempas diktuoja paslaugų formas. Lietuvoje gyvuoja dar nė metukų neturinti nauja paslauga – greitas makiažas naktiniuose klubuose. Nors vizažistės profesija nėra nauja, makiažo namų „MakeUp2Go“ įkūrėja Indrė Eskytė sugalvojo naują paslaugą, neturinčią analogų šalyje.
„Ši idėja kilo visai netikėtai, prieš užmiegant, – prisimena naujo grožio verslo pradžią Indrė. – Merginos ir moterys eidamos į vakarėlius pasidažo, bet dažnai nebūna patenkintos savo išvaizda. Vizažistės paslaugos brangios, makiažas užsisakomas tik ypatingomis progomis. Kodėl naktiniame klube nedirba vizažistė, kuri už nedidelę kainą padarytų makiažą?“
Indrės išsilavinimas ir ankstesnė darbo patirtis nieko bendro neturi su šia paslauga. Mokykloje ji mėgo literatūrą, rašė eiles, buvo meniškos sielos, todėl paskatinta tėvų ir mokytojų pasirinko širdžiai artimesnę specialybę – lietuvių kalbos ir literatūros filologiją. Tačiau studentė atrado savyje verslumo geną ir įsidarbino vadybininke. Ketverius metus Indrė kaupė darbo patirtį ir tik tuomet įstojo studijuoti vadybos.
Verslo pasaulyje I. Eskytė nėra naujokė. Ji buvo sukūrusi įmonę, kuri teikė konsultacijas barams ir kavinėms.
„Tai irgi buvo novatoriška idėja. Nors man sekėsi, norėjau atrasti ką nors mielo, moteriško. Metus nuolat apie tai galvojau, kol nutvėriau greito makiažo idėją“, – pasakoja Indrė.
Ilgai nedvejojusi, ji įsigijo profesionalios kosmetikos lagaminėlį ir užsuko į naktinį klubą. Jau anksčiau buvo pastebėjusi, kad ne visos klubo lankytojos moka pasidažyti. Nors Indrė nebaigusi vizažistės kursų, nusimano apie kosmetiką ir veido modeliavimą: už nedidelę kainą ji su keliomis draugėmis pradėjo siūlyti padaryti greitą makiažą. Vietos grožio procedūrai rasdavo čia pat – naktinio klubo tualete prie veidrodžių.
Jaunimo verslumo skatinimo centro „Hub Vilnius“ bendruomenė šią iniciatyvą pavadino vienu įdomiausių verslo startų.
Eksperimentas pasiteisino. Merginoms tokia paslauga buvo reikalinga, juk kiekviena nori atrodyti gražiai. Greito makiažo idėja įgavo pagreitį: įsteigta įmonė „Solo Novo“, kurios vadove tapo I. Eskytė.
Indrė paėmė nedidelę paskolą, investavo savo santaupų ir atidarė greito makiažo namus Gedimino prospekte Vilniuje. Netrukus tokie namai turėtų atverti duris ir Kaune. Sudaryta sutartis su būsimu naktiniu klubu, kuriame greitas makiažas bus atliekamas „oficialiai“. Planuojama dirbti 3–4 valandas vakarėlių metu. Indrė koordinuos darbą, makiažą atliks kelios merginos.
I. Eskytė įrodė, kad, norint susikurti darbo vietą, nebūtina baigti mokslų. Kartais viskas vyksta atvirkščiai.
„Dažnai daroma ir kita klaida: žmonės turi idėjų, bet apie jas galvoja metų metus, nesiryžta pradėti. Patarčiau eiti ir daryti, tada bus ir rezultatai. Reikia karštai tikėti tuo, ką darai, atkakliai siekti tikslo, jausti savo idėją – to neduos jokios studijos. Dar viena mano asmeninė nuostata – nesiekti greito pelno. Pirmiausia reikia duoti žmonėms ir, jeigu būsi reikalingas, naudingas, atsiras grįžtamasis ryšys, pastangos sugrįš pinigais“, – neabejoja verslo novatorė.
Indrės galvoje sukasi bent dešimt kitų idėjų, kurias ji ateityje taip pat tikisi įgyvendinti.