Svetingumo verslo sėkmės formulė: į klientą žiūrėti kaip į svečią

Geram aptarnavimui reikia ne didelio biudžeto, bet tinkamo požiūrio. Būtent dėl to Lietuvos regionuose įsikūrusios maitinimo įstaigos gali konkuruoti su prabangiais didmiesčių restoranais. Besikeičianti rinka, didėjanti konkurencija augina ir padavėjo profesijos prestižą, todėl Lietuvoje netrukus bus galima sutikti padavėjų, išmanančių ne tik maisto serviravimo subtilybes, bet ir įgijusių jogos ar šokio pagrindus, sakoma pranešime spaudai.

Ateina ne klientas, o svečias

Pagrindinis svetingumo verslo sėkmės formulės komponentas – suvokimas, kad visa įstaiga turi funkcionuoti kaip vieninga visuma, o aptarnaujantis personalas – tai ne pagalbiniai darbuotojai, bet viso verslo veidas, vizitinė kortelė, nes nuo šių žmonių tiesioginio kontakto priklauso gaunamų pajamų dydis ir restorano sėkmė. Tuo įsitikinęs vienas iš „VMG Akademijos“ idėjos autorių, ilgus metus padavėju Lietuvoje ir užsienyje dirbęs Linas Ginaitis.

„Kas yra geras padavėjas? Pirmiausia, tai žmogus vienoje vietoje išdirbęs bent metus ir kaip savo penkis pirštus perpratęs restorano specifiką, susidraugavęs su personalu. Restorane nėra klientų. Į restoraną ateina svečiai. Jei personalas jaučia, kad restoranas jų namai, o kiekvieną vakarą jie rengia šventę ir laukia svečių – tuomet viskas pasikeičia. Tada tu viską žinai: ir kas šaldytuve, ir kas kaip pagaminta. Žinai, kada pritildyti, o kada pagarsinti muziką, kada prigesinti šviesas ir kokius gėrimus pasiūlyti. Ir taip yra tada, kai ne vien savininkui, bet ir pačiam personalui ta vieta pradeda rūpėti“, – sako L.Ginaitis.

Pasak jo, ne kiekvienas gali būti geru padavėju. Tam reikia tinkamų asmeninių savybių bei stiprios motyvacijos.

„Tam tikros savybės: komunikabilumas, lankstumas, greita reakcija, draugiškumas turi būti žmogui būdingos iš prigimties. Tačiau labai daug ko reikia ir mokytis, o ir tobulėti galima tikrai stipriai. Netrukus pradėsime rengti kursus, kuriuose perteiksime ne tik profesines žinias, bet ir teiksime jogos bei šokio pamokas. Nes visa tai padavėjo darbe yra svarbu. Žinau, kad galima tobulėti ir asmeniškai, bet kai yra išorinė motyvacija bei palaikymas, viskas vyksta tiesiog greičiau“, – teigia L.Ginaitis.

Anot kulinarinės akademijos mokymų vadovės Jurgitos Kierės, draugišką ir emocionalų svetingumo supratimą kur kas dažniau galima aptikti toliau nuo sostinės.

„Tikro, nesuvaidinto svetingumo, regionuose yra net daugiau nei didžiuosiuose miestuose. Žinoma, ten truputį kitas maitinimo įstaigų „žanras“, kita vidinė organizacijos kultūra, bet labai dažnai tai ir yra tai, ko ilgą laiką stokojome arba nesugebėjome atpažinti – šeimos verslas, kuriame dirba šeimos nariai ar giminės, vieni kitus puikiai pažįstantys žmonės. Ten kur kas dažniau salėje sukasi patys savininkai, klausdami ar jums skanu. Ir jiems šis klausimas – ne dar viena klišė, o ypač svarbus dalykas, nes tai jų verslas, ir nuo svečių laimės priklauso jo sėkmė“, – teigia J.Kierė.

Daugiau praktinių patarimų, kaip užtikrinti aptarnavimo verslo sėkmę ir ką galima nuveikti net ir su nedideliu biudžetu, išgirsite ir lapkričio 10 d. Baltijos maisto ir gėrimų parodoje BAF vyksiančioje konferencijoje „Meniu360: svetingumo verslo formulė“.

Aptarnaujantis personalas – stereotipų įkaitai

Anot J.Kierės, restoranų versle svarbiausia tai, kas niekaip netelpa į pareigybines instrukcijas – žmogiškasis faktorius, emocinio ryšio ir santykio su svečiais sukūrimas. Siekiant perduoti patirtį sukurta svetingumo verslo aptarnavimo kultūros tobulinimo programa, skirta ne tik padavėjams, bet ir restoranų vadovams bei administratoriams.

„Pastebiu, kad mes Lietuvoje visi norime būti direktoriais ir toli gražu ne visi besisukantys aptarnavimo sferoje jaučia malonumą ir pasitenkinimą iš (ap)tarnavimo. Ir tikrai ne visi savininkai supranta, kas yra geras aptarnavimas, todėl į jį nesikiša, manydami, kad ir taip visiems aišku, ką padavėjas turi daryti. Tai visų pirma emocinis, o ne fizinis darbas, ir čia turi nuolat galvoti ne apie save, bet apie kitą – svečią, aptarnaujantį personalą, virėjus. Tik tai garantuoja sėkmę. Galvodamas vien apie pinigus ilgai netempsi“, – paklausta apie svetingumo verslo formulę sako ilgametę patirtį aptarnavimo srityje turinti mokymų vadovė.

Pasak L.Ginaičio, Lietuvoje gerų padavėjų itin trūksta, tačiau abipusiai stereotipai, klaidingas požiūris ir darbo specifikos supratimas bei ne itin konkurencingos algos trukdo užpildyti šią nišą.

„Padavėjo profesiją kausto stereotipai. Į šią sritį ateinantys jaunuoliai dažnai įsitikinę, kad tai laikinas darbas, kurį lengva derinti su studijomis, ir pernelyg nesistengia į tokią veiklą investuoti, mokytis. Tuo tarpu savininkai mano, kad visi padavėjai į savo darbą nežiūri rimtai, atėjo padirbėti laikinai ir po dviejų mėnesių išeis. Todėl tarsi nemato reikalo ir prasmės investuoti į personalo apmokymus, tobulėjimą, galų gale mokėti daugiau ir taip užsitikrinti, kad žmogus bus lojalus, norės likti. Liūdniausia - kai savininkas taip mąsto, tai taip ir atsitinka – čia kaip užburtas ratas, kuriam pertraukti reikia pastangų“, – teigia L. Ginaitis.

Proveržį aptarnavimo srityje lemia stiprėjanti konkurencija ir didėjantis žmonių išprusimas. Ateityje, tikėtina, augs ir restoranų savininkų sąmoningumas, o dirbti padavėju taps taip pat madinga, kaip dabar būti virėju.

„Ne tik restoranų daugėja, bet ir žmonės tampa sąmoningesni. Jie daugiau keliauja, pamato, sužino ir tampa reiklesni. Todėl vis dažniau savininkams tampa aišku, kad būtina investuoti ne tik į maisto kokybę, estetiką lėkštėje, bet ir į žmones, kurie tą maistą patiekia. Grįžę iš Italijos stebimės, kad pas mus labai nedaug vyresnio amžiaus padavėjų. Dalykas paprastas – bet kuris 45-50 metų vyras, kad ir kaip mėgtų savo darbą, vargu ar norės vieną dieną suvokti, kad jis vis dar dirba už minimalią algą, kaip ir ką tik darbą pradėjęs dvidešimčia metų jaunesnis kolega. Situacija jau po truputį keičiasi ir tikiuosi, kad pokyčių tempas spartės“, – sako L. Ginaitis

Parodoje BAF – gurmaniškas maistas ir praktiški specialistų patarimai

Lapkričio 10-13 d. parodų ir kongresų centre LITEXPO vyks Baltijos maisto ir gėrimų paroda BAF, kuri kasmet tampa svarbia gurmaniškų atradimų vieta, „skaniausiu“ metų renginiu, maisto kultūros švente ir verslo įvykiu, skirtu gero maisto idėjai bei mitybos kultūrai puoselėti.

Pirmąją parodos dieną profesionalų laukia svetingumo konferencija „Meniu360: svetingumo verslo sėkmės formulė“, kurioje bus kalbama apie tai, nuo ko pradėti kurti sėkmingą restoranų verslą, kaip parengti sėkmingą komunikacijos strategiją ir tapti madingu traukos centru, kaip su minimaliu biudžetu pasiekti maksimalių rezultatų.

Antrą kartą parodoje bus įteikti „Nacionaliniai pakuotės dizaino apdovanojimai (NAPA)“. Visos parodos metu lankytojai galės apžiūrėti į nominantų sąrašą patekusių pakuočių ekspoziciją.

Šiemet parodoje BAF dalyvauja įmonės iš Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Uzbekistano, Vokietijos, Lietuvos. Visų lankytojų lauks ne tik galimybė susipažinti ir paskanauti įvairių gurmaniškų produktų, bet ir interaktyviai leisti laiką specialiai suprojektuotose ir įrengtose erdvėse: „Virtuvės studija“, „Maisto žinovai pataria“ ir kt.

Kartu vyks tarptautinė parduotuvių, restoranų ir viešbučių įrangos paroda „Baltshop. Balthotel. Baltgastro“.