Tyrėjai Paul Silvia, James Kaufman, Roni Reiter-Palmon ir Benjamin Wigert atliko tyrimus, kuriais siekė nustatyti ryšį tarp kūrybiškumo ir charakterio. Dalyviai turėjo apibūdinti savo kūrybinę veiklą, kūrybinius pasiekimus ir asmenines savybes. Šie tyrimai dar kartą patvirtino, kad atvirumas naujiems potyriams ir ekstravertiškumas yra smarkiai susiję su kūrybiškumu.
Bet... aptikta ir tamsioji pusė. Paaiškėjo, kad ne tokie sąžiningi ir arogantiškesni žmonės buvo kur kas kūrybiškesni. Ryšys tarp nesąžiningumo ir kūrybiškumo pasirodė esąs stipresnis nei ryšys tarp ekstravertiškumo ir kūrybiškumo, todėl mokslininkai nusprendė atlikti daugiau tyrimų.
To ėmėsi tyrėjai Francesca Gino ir Dan Ariely. Jie iškėlė klausimą, ar kūrybiškumas padidina nesąžiningumą. Pirmiausiai jie įvertino dalyvių kūrybiškumą, elgesį, mąstymo būdą, o tada paprašė atlikti „vizualinio suvokimo testą“ ir išdalino paveikslėlius su kvadratais, kurių kiekvienas buvo išmargintas taškeliais ir įstriža linija padalintas į du trikampius.
Dalyviai turėjo atsakyti, ant kurių trikampių (esančių kairėje ar dešinėje) yra daugiau taškelių (teisingas atsakymas – „kairėje“). Jiems buvo pasakyta, kad pasirinkę kairėje esantį trikampėlį jie uždirbs po 0,5 cento, o dešinėje – 5 centus. Užduotis buvo sudaryta taip, kad ant visų kairėje esančių trikampėlių buvo akivaizdžiai daugiau taškelių.
Vadinasi, dalyviai galėjo arba atsakyti teisingai („kairėje“), arba užsidirbti pinigų („dešinėje“). Rezultatas? Daugelis dalyvių rinkosi atsakymą „kairėje“, bet tai truko tik tol, kol jiems buvo pradėti rodyti trikampėliai, tarp kurių skirtumas nebebuvo toks akivaizdus. Štai tada ir prasidėjo gudravimai. Pasak tyrėjų, „dalyviai galėjo pasipelnyti iš neetiško elgesio kūrybiškai klaidingai interpretuodami dviprasmišką (neakivaizdžią) informaciją, kurią buvo paprašyti įvertinti.
Kitaip tariant, dalyviai galėjo sprecialiai klaidingai įvertinti taškelių skaičių ir parašyti, kad dešinėje pusėje jų daugiau nei kairėje vien tam, kad užsidirbtų. Taip šios dviprasmiškos užduotys padėjo nustatyti nesąžiningumą.“ Rezultatas? Dalyviai, kurie buvo kūrybiškesni, dviprasmiškų užduočių metu dažniau rinkosi atsakymą „dešinėje“ (tai yra, dažniau sukčiavo).
O gal šie rezultatai susiję ne su kūrybišku mąstymu, bet intelektu? Norėdami tai išsiaiškinti, tyrėjai atliko dar vieną tyrimą, kurio metu atkreipė dėmesį ir į žmogaus intelektą, tačiau nerado jokio ryšio tarp intelekto ir kūrybiškumo. Šie tyrimai tik dar kartą patvirtino, kad kūrybiškumas yra susijęs su nesąžiningumu. Kitaip tariant, kūrybiškumas buvo kur kas geresnis nesąžiningumo rodiklis nei intelektas.
Tuomet tyrėjai nutarė išsiaiškinti, ar visi žmonės elgtųsi nesąžiningai, jei būtų nesąmoningai pakurstytas jų kūrybiškumas. Jie paprašė dalyvių atlikti „vizualinio suvokimo užduotį“ - iš duotų žodžių, tokių kaip „dangus“, „mėlynas, „yra“, sudaryti gramatiškai taisyklingus sakinius („dangus yra mėlynas“). Pusei dalyvių buvo duoti žodžiai, susiję su kūrybiškumu („kūrybingas“, „naujoviškas“, „vaizduotė“) – tokiu būdu tyrėjai norėjo pakurstyti dalyvių kūrybiškumą. Dalyviai taip pat atliko ir testą, kurio metu turėjo nustatyti asociacijas tarp iš pirmo žvilgsnio nesusijusių žodžių.
Rezultatas? Tie, kam buvo duoti su kūrybiškumu susiję žodžiai, buvo nesąžiningesni (dažniau rinkosi trikampėlius dešinėje). Be to, atlikdami asociacijų testą, šie dalyviai buvo labiau linkę mąstyti originaliai, o tai padidino jų nesąžiningumo lygius. Bet tai dar ne viskas.
Paaiškėjo, kad tie, kam buvo duoti su kūrybiškumu susiję žodžiai, ne tik originaliau mąstė ir dažniau sukčiavo, bet ir buvo labiau linkę pateisinti savo nesąžiningumą. Kūrybiška mąstysena skatino teisinti savo sukčiavimus, o tai dar labiau didino nesąžiningumo lygius. Pasirodo, kūrybiškumo skatinimas gali turėti labai tamsią pusę!
Tyrėjai nutarė atlikti dar vieną, penktąjį, tyrimą. 17-os skirtingų skyrių darbuotojai buvo paprašyti perskaityti istoriją apie žmogų, kuris turėjo galimybę pasielgti nesąžiningai, ir atsakyti, ar tokiu atveju jie irgi būtų pasielgę taip pat. Rezultatas? Žmonės, kurie dirbo kūrybiškesnius darbus, buvo labiau linkę elgtis nesąžiningai.
Tai dar vienas taškas kūrybiškumo nenaudai. Šie tyrimai ne tik rodo sąsają tarp kūrybiškumo ir nesąžiningumo, bet ir patvirtina, kad kūrybiškumas yra nesąžiningumo priežastis. Tyrėjai mano, kad kūrybiškumas „padeda individams rasti originalių būdų „apeiti“ moralines taisykles, interpretuoti informaciją savo naudai ir pateisinti savo neetiškus poelgius. Gebėjimas būti kūrybingam ir mąstyti netradiciškai paaiškina ryšį tarp kūrybiško mąstymo ir nesąžiningumo.“
Kokias išvadas galime padaryti? Gal reikia nustoti skatinti kūrybiškumą moksle, versle ir visuomenėje? Tikrai ne. Šie rezultatai yra statistiškai reikšmingi, bet tik tiek. Tai tik tendencijos. Pasaulyje yra daugybė kūrybingų žmonių, kurie yra nepaprastai sąžiningi. Kūrybiškumas yra labai svarbus civilizacijos progresui, todėl privalome jį vertinti. Bet tuo pačiu žinokime ir jo tamsiąją pusę.