Teatro terapija – naujas būdas atsikratyti streso ir atrasti save

Ne paslaptis, kad šiuolaikiniame pasaulyje darbinėje ir namų aplinkoje dažnai susiduriame su stresu. Dažnai nemokame ne tik jo suvaldyti, bet nerandame efektyvių būdų kaip jį numalšinti. Prie streso dažnai prisideda ir vidinės asmenybės problemos: baimės, kompleksai, tam tikri savęs suvaržymai. Visa tai sudaro tarsi uždarą ratą, kuriame besisukdamas žmogus neranda išėjimo. Būtent tada prasideda rimtesni negalavimai ir sveikatos sutrikimai.

Norint to išvengti imamasi įvairių veiklų: jogos, įvairių hobių ar kitų atsipalaidavimo būdų. Viena tokių veiklų gali tapti ir vis populiarėjanti teatro terapija.

Teatro terapija – kas tai?

Pasak Kazio Binkio teatro vadovės, režisierės, scenaristės ir teatro pedagogės Nidos Žilinskienės dažnai žmonėms sunku atskirti teatro terapiją nuo tiesiog teatro veiklos. Teatro terapijoje nesiekiama aktorinio meistriškumo rezultato, nesifokusuojama ties užduotimi pastatyti spektaklį. Teatro terapijoje atsipalaiduojama, analizuojama, ugdomas kūrybiškumas, kuriami linksmi savo ateities teatriniai koliažai ir pan.

Teatro terapija – daugiasluoksnė veikla, kurioje pritaikomi skirtingi metodai bei technikos. Jų dėka siekiama neigiamas gyvenimo emocijas ir patirtis pakeisti geresnėmis. Pati Nida Žilinskienė dažnai veda tokius teatro terapijos sesijas ir pastebi įvairių technikų naudą teatro terapijos dalyviams. Dažniausiai tokių terapijų metu taikomi K. Stanislavskio, M.Čechovo ir kitų gerai pasaulinėje teatro istorijoje žinomų teatro pedagogų, režisierių, aktorių sukurti metodai. Iš to gimsta vis nauji rezultatai, pagal poreikius susiformuoja kitokios užduočių, išpildymo ir rezultatų formos.

„Nė vieno teatro terapijos užsiėmimo neįmanoma suplanuoti matematiškai tiksliai nuo a iki z, viso užsiėmimo metu pasineriama į kūrybinį procesą, prisitaikoma prie bendros psichologinės atmosferos. Pajutus grupės narių poreikius, pasuku užsiėmimo tėkmę ta linkme kurios tuo metu reikia, atsargiai bei kontroliuodama procesą visada privalau stebėti kiekvieną grupės narį, jo kintančias nuotaikas, nerimą ar kūrybinius proveržius. Visada džiugu stebėti kai kelių valandų užsiėmimo metu gerokai „apvytęs“ organizmas ar net visa grupė pamažu virsta energingu ir spinduliuojančiu organizmu.“ – pasakojo Nida.

Taikomi įvairūs metodai

Teatro terapijos metu svarbus atsipalaidavimas ir kūrybiškumo, fantazijos pažadinimas. Čia padeda M.Čechovo metodas. Užduotys atliekamos skambant ramiai meditacinei muzikai, visiškoje tyloje, kai kiekvienas dalyvis turi atsirasti būsenoje „čia aš vienas“, pabūti „su savimi“. O grupės vadovas keičia užduotis ir veda dalyvius atsipalaidavimo link.

Toliau seka improvizaciniai pratimai. Šie pratimai leidžia grupei susipažinti su gyvenime mus supančia aplinka, pažinti šalia esančius žmones, moko juos suprasti, ugdo empatiją, o taip pat apeiti tuos, kurie mus smukdo ar žlugdo. Improvizuodami dalyviai turi galimybę atrasti save įvairiuose „kailiuose“ t.y. kaip jaučiasi žmogus vienoje ar kitoje situacijoje, tapdami įvairiais personažais jie gali pasinerti į savianalizę ir apmąstymus. Taip pat taikomi ir teatriniai testai, kai pasitikrinami savi pojūčiai, galbūt net sau nežinomi charakterio bruožai, sielos poreikiai ir pan.

Teatro terapijoje taikomi ir tokie pratimai kaip ateities koliažai, neužbaigti impulsai, kaukių balius ir t.t. Visa tai sudaro teatro terapijos dirvą, kiekvienas dalyvis tarsi atgyja, nusimeta savo kompleksus, turi galimybę geriau pažinti save, ugdyti draugiškumą aplinkai ir kūrybiškumą.

Jau ne pirmus metus visoje Lietuvoje vedanti teatro terapijas įvairioms bendrijoms, kolektyvams, jaunimo grupėms, Nida Žilinskienė sako, kad iš pradžių galima pastebėti, kad pirmi žingsniai žmogui yra labai sunkūs. Pasklinda tyli tik jaučiama informacija sklindanti iš dalyvių: atrodysiu kvailai, aš negaliu, tai ne man, kokia nesąmonė ir t.t. Bet jau po pirmos valandos iš trijų, kartais greičiau, o kartais vėliau grupė pradeda atsipalaiduoti, atsiranda suvokimas kas čia vyksta, atsiranda poreikis sužinoti, atsiranda poreikis kurti.

Po seminaro ne vienas klausia: ar tai jau viskas? O kada dar bus? Todėl visada patartina derinti seminarų ciklą (bent 8) tai pačiai grupei, nes pasitikėjimas tarp grupės narių šiam procesui yra itin svarbus, kuo daugiau jo grupėje, tuo stipresni ir geresni rezultatai procese ir finale. Pasak Nidos, teatro terapija gali tapti ne tik puikiu būdų sustiprinti grupę ar kolektyvą, bet ir kiekvienam dalyviui tobulėti asmeniškai, atsikratyti streso ar kitų nemalonių pojūčių, pasiekti vidinę harmoniją su pačiu savimi, o galbūt atrasti savyje tai, ko net nenumanė.