Jums atrodo, kad aplinkui nėra nieko gero ir kad viskas būtinai vyksta kažkaip ne taip. Bet kokioje situacijoje laukiate blogiausios baigties, iš anksto ruošiatės nusivylimui. Jus šiek tiek neramina tie žmonės, kurie pasižymi gera nuotaika ir pozityviu mąstymu.
Verta turėti galvoje, kad anaiptol ne visi skundai lygiaverčiai. Juos galima suskirstyti į tris kategorijas:
1. Aktyvus ir efektyvus skundas. Jis susijęs su konkrečia situacija, konkrečiu žmogumi ar įvykiu, neatitinkančiu lūkesčių. Nepatenkintas žmogus pateikia pretenzijas tam, kuris atsakingas dėl jo nepasitenkinimo. Paprastai šitaip elgiasi aktyvūs žmonės su normalia saviverte ir adekvačia savigarba. Jie moka paprašyti, kad kitas žmogus padarytų, ko jiems norisi.
2. Ventiliacija. Stipri negatyvi emocija, kurios žmogui norisi atsikratyti. Ventiliacija turi savo pliusų ir minusų. Teigiama pusė yra ta, kad periodiškas skundų „išsiliejimas“ gali suvienyti žmones bendrai spręsti bendrą problemą. Be to, nepasitenkinimo išsakymas padeda nusiraminti, nuridenti akmenį nuo širdies. Ir vis dėlto nuolatinė ventiliacija be jokių konkrečių veiksmų labai lengvai perauga į įprastą verkšlenimą.
3. Neefektyvus skundas. Jis kardinaliai skiriasi nuo dviejų ankstesnių variantų. Tokio skundo objektu tampa sąlygos, kurių nepatenkintas žmogus negali niekaip paveikti. Skųsdamasis, jis visgi pajunta, kad įgauna šiokią tokią situacijos kontrolę, nors iš tikrųjų taip nėra. Neefektyvūs verkšlentojai visur visada mato pusiau tuščią stiklinę – tai padeda jiems iš anksto apsiginti nuo būsimo nusivylimo. Jie skundžiasi ne tiek dėl to, kad pakeistų situaciją, kiek tam, kad susikurtų ypatingą psichinę būseną.
Neefektyvių skundų psichologija
Žmogus reiškia savo pretenzijas tokia forma, kokia jos niekada negali būti patenkintos. Jis iš anksto žino, kad teks nusivilti, dėl to toks elgesys padeda jam susidoroti su būsimais sunkumais. Tačiau ši taktika verčia kitus žmones gintis.
Pavyzdžiui, žmogus vaikiškai kažkuo skundžiasi – be adekvačių argumentų, pagrįstų pretenzijų, neatsižvelgdamas į kitų nuomonę. Tarkime, jūs manote, kad viršininkas turi pakelti jums atlyginimą. Tačiau vietoje to, kad adekvačiai pasikalbėtumėte su juo ir paaiškintumėte, kodėl nusipelnėte daugiau, pradedate piktintis ir pastatote jį priešais faktą, pavyzdžiui: „Aš žinau, kad turite pinigų“.
Žala
Chroniškai besiskundžiantiems žmonėms kiekviena probleminė situacija tampa nauja proga ką nors apkaltinti. Tačiau galiausiai toks elgesys visiškai išsekina emociškai. Chroniški skundai – tai nuolatinė bloga nuotaika, nesibaigiantis kaltininkų ieškojimas. Nutrūksta kontaktas su realiu pasauliu.
Ką galima būtų pakeisti?
Kai tik jums eilinį kartą kils noras pasiskųsti, užduokite sau šiuos klausimus:
- Koks yra mano skundas – konkretus ar abstraktus? Abstraktūs skundai susiję su sprendimo neturinčiomis problemomis, tokiomis, kaip, pavyzdžiui, bjaurus oras už lango.
- Ar nesiskundžiu pastoviai dėl vienos ir tos pačios priežasties? Galbūt jūsų skundai – tai tiesiog būdas atkreipti į save dėmesį ir susilaukti užuojautos bei supratimo?
- Ar baiminuosi, kad nustojęs ruoštis blogiausiai baigčiai, susidursiu su negatyviu rezultatu ir nesugebėsiu jo išgyventi? Tokia strategija trukdo žmogui atsiskleisti ir įžvelgti teigiamų situacijos aspektų.
Visi žmonės dažniau ar rečiau skundžiasi. Ir vis dėlto pastovūs skundai pavirsta verkšlenimu, kuris labai smarkiai atsiliepia jūsų gyvenimo kokybei.