Užsienio kalbų mokėjimas yra antroje reikalavimų, keliamų darbuotojams, sąrašo vietoje, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos apklausos rezultatai. Netgi 19 proc. darbuotojų pastebi, kad darbdaviai pageidauja, jog būsimas darbuotojas mokėtų tam tikrų užsienio kalbų. Užsienio kalbų mokėjimas pirmauja prieš gebėjimą kalbėti ir rašyti taisyklingai lietuviškai – kaip vieną iš dažniausių reikalavimų mokėti lietuvių kalbą pastebi vos 8 proc. respondentų.
Dauguma darbuotojų, vertinant šalies mastu, moka bent vieną iš šių kalbų: rusų, anglų, vokiečių, lenkų ir prancūzų. Netgi 40 proc. registruotų darbo ieškančiųjų moka rusų, 36 proc. – anglų kalbas, mokantieji kitų kalbų sudaro daug mažesnę dalį, pavyzdžiui, trečioje sąrašo vietoje esančią vokiečių kalbą moka vos 9 proc. darbuotojų.
Vertinant pagal miestus, penkios dažniausiai mokamos užsienio kalbos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje sutampa: tai rusų, anglų, lenkų, vokiečių ir pranzūcų. Tačiau konkrečiuose miestuose yra tik tam tikrų skirtumų, pavyzdžiui, vilniečių, kurie moka lenkų kalbą, yra daugiau nei kauniečių ar klaipėdiečių. O kauniečiai ir klaipėdiečiai, palyginti su sostinės gyventojais, labiau moka vokiečių kalbą.
Statistika taip pat rodo, kad Vilniuje yra daugiau gyventojų, mokančių slavų kalbų, pavyzdžiui, baltarusių, ukrainiečių. O Kaune ir Klaipėdoje populiaresnės skandinavų kalbos – danų, norvegų, švedų.
Visuose miestuose yra nemažai gyventojų, mokančių ispanų ir italų kalbų. Tiesa, gebančiųjų bendrauti ispaniškai yra vidutiniškai dvigubai daugiau nei tų, kurie susikalba itališkai.
Šalyje yra gyventojų, gebančių bendrauti ir retesnėmis kalbomis, pvz., armėnų, azerbaidžaniečių, filipinų, hindi, kinų, korėjiečių, kroatų, slovakų, slovėnų, serbų ir kitomis kalbomis.