Pagalvokite, kaip Einšteinas pakeitė mūsų supratimą apie laiką ir erdvę įsivaizduodamas žmones, einančius į laiko centrą, kad sustingdytų savo mylimuosius ar vaikus šimtmečius trunkančiuose apsikabinimuose. Ši erdvė, kurią jis įsivaizdavo, primena juodąją skylę, kur, teoriškai, sunkio jėga sustabdytų laiką. Einšteinas taip pat įsivaizdavo moters širdį, įsimylinčią dvi savaitės prieš sutinkant mylimą vyrą - tai leido jam suprasti kvantinės mechanikos akauzalumo principą.
Prieš skaitydami kitą paragrafą, pamėginkite išspręsti šį mąstymo eksperimentą.
Vieną rytą patekant saulei budistų vienuolis pradėjo kopti į aukštą kalną. Siauras takas vingiavo aplink kalną link šventyklos viršūnėje. Vienuolis kopė įvairiu tempu, daug kartų sustodamas pailsėti ir pavalgyti džiovintų vaisių, kuriuos nešėsi su savimi.
Jis pasiekė šventyklą vos prieš saulėlydį. Po kelių dienų badavimo ir meditacijos jis pradėjo savo kelionę atgal tuo pačiu taku saulei tekant ir vėl keliavo įvairiu tempu su daugybe sustojimų. Jo vidutinis greitis leidžiantis buvo, žinoma, didesnis nei kopimo greitis. Ar yra kokia vieta vienuolio kelyje, kurioje jis būtų sustojęs du kartus abiejose kelionėse tuo pačiu dienos metu?
Jei mėginate logiškai pagrįsti savo išvadas ar naudoti matematines žinias, prieisite išvados, kad, ko gera, taip būti negalėjo. Tačiau vietoje to vizualizuokite vienuolį, kopiantį į kalną, ir tuo pat metu įsivaizduokite tą patį vienuolį, lipantį nuo kalno.
Šios dvi figūros būtinai susitiks kažkuriuo metu, nepriklausomai nuo jų ėjimo greičio ar to, kaip dažnai jie sustoja. Nesvarbu, ar vienuolis pasieks tikslą per dvi ar per tris dienas; viskas susiveda į viena.
Žinoma, neįmanoma vienuoliui tapti dviem žmonėms ir kopti į kalną bei leistis nuo jo tuo pat metu. Tačiau mūsų vaizduotėje tai įmanoma; ir būtent šis abejingumas logikos dėsniams leidžia prieiti šio sprendimo.
Įsivaizduojamasis vienuolio, sutinkančio save, konceptas sulieja dvi keliones ir leidžia pamatyti susitikimo galimybę. Senovės graikai tokį mąstymą vadino „homoios“, arba „tas pats“. Jie jautė, kad tai buvo sakytum sapnų proceso veidrodinis atspindys, ir tai buvo prielaida meno ir mokslo atradimams.
Vaizduotė leidžia mums neįmanoma paversti įmanoma. Pavyzdžiui, Einšteinas sugebėjo įsivaizduoti alternatyvas šventajam Niutono absoliutaus laiko dėsniui ir atrado, kad laikas yra reliatyvus. Pamąstykite apie tūkstančius mokslininkų, kurie galbūt priėjo arti prie šios Einšteino įžvalgos, tačiau stokojo vaizduotės ją pamatyti dėl visuotinai priimtos dogmos, kad laikas absoliutus. Jie manė, kad šios teorijos ginčyti neįmanoma.
Minties eksperimentas: pagalvokite apie ką nors savo versle, ko padaryti neįmanoma, tačiau kas, jei būtų įmanoma, pakeistų jūsų verslo pobūdį visiems laikams.
Pagalvokite apie neįmanoma, tuomet pamėginkite įsivaizduoti idėjas, kurios priartintų jus prie tos neįmanomybės. Pavyzdžiui, įsivaizduokite automobilį, kuris yra gyva, kvėpuojanti būtybė. Išvardinkite gyvų būtybių ypatybes. Pavyzdžiui, jos kvėpuoja, sensta, dauginasi, jaučia ir pan. Tuomet panaudokite kiek galima daugiau šių savybių kurdami savo automobilį. Gal galite jam pritaikyti emocijas?
Japonų inžinieriai iš „Toyota“ kompanijos dirba kurdami automobilį, kuris išreikštų emocijas, įvairuojančias nuo pykčio, laimės iki liūdesio. Automobilis gali keisti savo aukštį, „vizginti“ anteną, jame įrengtas keičiantis spalvą dizainas, atrodantis kaip antakiai, akys ir net ašaros. Automobilis atspindės vairuotojo jausmus remdamasis duomenimis iš įtaisyto kompiuterio. Taigi, pavyzdžiui, jei kitas automobilis netikėtai įsuks į emocingojo automobilio kelio juostą, tinkama stabdymo ir signalizavimo kombinacija sukels „piktą“ išraišką.
Plėsti vaizduotės galimybes, neįmanoma paversti įmanoma konkrečiomis mintimis ir veiksmais - veidrodinis svajojimo atspindys. Svajonės reprezentuoja abstrakčias idėjas kaip konkrečius veiksmus ir vaizdus, tačiau įmanomas ir atvirkštinis procesas, naudojant konkrečias idėjas (gyvas automobilis) siekiant sąmoningame lygmenyje atskleisti paslėptas mintis (apie automobilį, rodantį emocijas) kaip kūrybišką vaizduotę.