Mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė neįprastą intelekto ir gerumo ryšį, atskleidė, kaip veikia mūsų smegenys, kai reikia socialiai bendrauti, ir kokiomis savybėmis pasižymi protingi žmonės.
Atlikdami keletą testų, vadinamų kognityvinio apmąstymo užduotimis, mokslininkai siekė išsiaiškinti, kaip intelektas veikia mūsų gebėjimą bendradarbiauti ir būti geranoriškiems kitiems. Rezultatai parodė, kad aukšto intelekto žmonės pasižymi ypatingomis savybėmis, išskiriančiomis juos iš kitų, rašo PsyBlog.
Tyrimo metu buvo tikrinamas šimtų dalyvių kognityvinis refleksyvumas – intelekto rūšis, kuri kvestionuoja mūsų instinktyvius atsakymus, siekdama labiau apgalvotų ir tikslesnių atsakymų.
Atlikdami užduotis, reikalaujančias gilesnio mąstymo, pavyzdžiui, apskaičiuoti laiką, per kurį mašinos pagamina valdiklius, arba nustatyti, kokiu greičiu ežere auga lelijos, tyrėjai galėjo įvertinti dalyvių gebėjimą sustabdyti ir peržiūrėti savo pirminius atsakymus.
Atrodo, kad šis gebėjimas apmąstyti ir kantrybė yra labai svarbus ugdant žmonių dosnumą ir bendradarbiavimą, o tai yra pažangaus intelekto požymis.
Ši kantrybė leidžia žmonėms atidžiau vertinti situacijas ir priimti sprendimus, kurie ne tik naudingi ilgalaikėje perspektyvoje, bet ir atsižvelgia į kitų interesus.
Dr. Johannesas Lohse, pagrindinis tyrėjas, šią kantrybę sieja su didesne bendradarbiavimo tikimybe, kurią patvirtina ankstesni tyrimai, kuriuose kantrybė ir savikontrolė koreliuoja su labiau bendradarbiaujančiu elgesiu.
Šie rezultatai turi toli siekiančią reikšmę, nes leidžia manyti, kad kognityvinių apmąstymų ir kantrybės ugdymas individuose gali prisidėti prie kooperatyvaus ir dosnaus socialinio elgesio bei jų intelekto raidos.
Nors tyrime vengiama pernelyg sureikšminti savo išvadas, jame pateikiami svarūs argumentai dėl galimos šių pažintinių gebėjimų tolesnio ugdymo naudos.