Vyras šį savaitgalį nusprendė užsukti ir į Kauno senturgį „Laiko ratu“ bei parodyti, kokia iš tikrųjų turėtų būti pica.
- Kaip jums kilo mintis pradėti kepti picą? – paklausėme pašnekovo.
- Visuomet mėgau picą ir buvau įpratęs valgyti kokybiškai pagamintą picą. Lietuvoje tokių picų rasti nepavyko, tad pagalvojau, o kodėl nepabandžius pagaminti geros picos pačiam. Kaip matote tuo dabar ir užsiimu.
- Jūs kepate picą lauke, kas yra neįprasta. Kas paskatino picą kepti būtent tokiu būdu?
- Pagalvojau, kad picos kepimas mobilioje malkomis kūrenamoje krosnyje bus kažkas naujo, tad mečiau iššūkį ir pabandžiau. Picos kepimas šioje krosnyje yra įdomus renginys, sutraukia daug aplinkinių, tai nauja ir unikalu. Žmonėms įdomu kaip pica ruošiama ir iškepama 400 laipsnių temperatūroje vos per apie 90 sekundžių.
Krosnis iš tikrųjų yra nešiojama. Ją pastatyti galime beveik visur – prie jūros, miške, sode, ant stogo. Ją vežiojamės autobusiuku.
- Ar jūsų žmona Beata mėgsta jūsų gaminamas picas?
- Taip, ji mielai valgo jas. Jos mėgstamiausia – pica su raugintais agurkėliais ir ricotta sūriu. Tačiau viešai gaminu paprastesnes picas, kurių sudėtis lietuviams yra įprastesnė. Tai trys skirtingos picos – Margherita, Nduja ir Nutella.
- Kepti picų nusprendėte atvažiuoti į sendaikčių turgų. Galbūt paties namuose jų galima rasti?
- Namuose mėgome senus daiktus, kurie buvo paversti į šiuolaikinius, turinčius naują paskirtį. Turime ypatingą stalą, pagamintą iš naudotų pastolių lentų ir spalvoto organinio stiklo. Vertiname pritaikytus šiandienai senus daiktus. Seno ir naujo sintezė yra tai, kas labiausiai patinka.
O pačiam senturgyje lankysiuos pirmą kartą, tikrai manau rasiu ko nors įsigyti savo namams.