Apie manų košę galima būtų ilgai pasikalbėti, nes visa mano karta užaugo maitinama ja nuo kūdikystės, pereinant prie darželio, su alaviniais šaukštais, uogiene arba cukrumi ir sviesto balute, ir, aišku, neatsiejama luobele ant jos. Jei plėvelė ant šilto pieno stiklinės daugeliui yra vienas mažiausiai romantiškų prisiminimų, tai manų košės skūrelė nebuvo tokia jau įkyri.
Manų košė neatsiejama nuo vaikystės
Tiesa, manų košės skeptikai neretai grūmoja pirštu: oi, manų kruopos, nieko ten maistingo ir vertingo, nieko ten dėmesio verto, geriau jau grikių užvalgyti. O taip, tikrai, jei jau leisimės į mikroelementų lenteles, bet pasakykite, kas atims iš manų košės tą nepakartojamą švelnumą, minkštumą ir vaikystės prisiminimą?
Niekas... Ir tegul net nedrįsta artintis, nes manų košė stovi vienvaldė. Bent jau mano prisiminimuose. Nors, tiesą sakant, tai nebuvo mano mėgstamiausias vaikystės patiekalas, ko negalėčiau pasakyti apie chrestomatinius saldainius „Meška šiaurėje“.
Šiek tiek lengvos teorijos apie manus
Taigi, manų kruopos – kas čia per dalykas? Tai yra kietojo kviečio šerdelė, tai, kas lieka numalus kvietį. Kruopos labai gerai brinksta ir priima drėgmę. Jei norite išsivirti be gumulų, tai nuolat maišykite ir pilkite kruopas į šaltą pieną, tada jau kaitinkite nuolat maišydami ir viskas – net nemirktelėjus bus vientisa ir maloni košelė.
Manų kruopos taip pat puikiai veikia kaip tirštiklis, ir visi kaip susitarę jas deda į varškės apkepą, o kodėl? Net patys nežino. Manų kruopos labai populiarios Vidurio Azijos virtuvėje. Jie tokius tirpstančius burnoje sausainukus su manų kruopomis gamina... Bet ne apie sausainius ši daina, o apie apkepą, kuris švelnus ir lengvas, standus, bet oro kupinas, ir truputį labiau iškilmingas nei paprasta manų košė.
Apkepas ir vasarai, ir žiemai, ir pusryčiams, ir vakarienei
Šis apkepas – mano vasaros atradimas, kai reikėjo pagalvoti, kaip gi čia tuos obuolius dar panaudoti. Pradėjau galvoti apie manų košę su keptais obuoliais, o paskui pamaniau, o kodėl gi kiaušinių nepakvietus viskam suteikti formą? Va štai ir rezultatas: manų kruopų ir obuolių apkepas.
Tiesa, jis kepa neilgai, todėl jei norite, kad viskas tirptų burnoje, obuolius apkepkite iš anksto, jei tiks ir traškūs obuoliai, tai dėkite juos kartu su paruošta manų koše su kiaušiniais, tik truputį ilgėliau keps. Aš dariau su apkeptais obuoliais.
Ir nenustebkite – tai tikrai ne klaida, manų kruopų čia reikia visa nedaug.
Reikės:
4 obuolių
2 šaukštų agavos sirupo arba cukraus, arba nieko, jei obuoliai saldūs
Žiupsnelio cinamono
500 ml pieno
3 šaukštų manų kruopų (30 gramų)
2 kiaušinių
1–2 šaukštų cukraus
1–2 šaukštelių cinamono
Gaminame:
1. Obuolius perpjaukite per pusę, išimkite sėklytes, pabarstykite cinamonu, aplaistykite agavos sirupu arba pabarstykite cukrumi ir šaukite 15 min. į karštą orkaitę (200 °C).
2. 300 ml pieno supilkite į puodelį ir suberkite manų kruopas (jei norite saldžiau, dar ir šaukštą cukraus įberkite bei žiupsnelį druskos balansui, įjunkite ugnį ir nuolat maišydami virkite. Išeis gana tiršta manų košė.
3. Kiaušinius lengvai išplakite su likusiu (200 ml) pienu.
4. Taigi, dabar dėkite manų košę ir maišykite su kiaušiniais ir pienu. Išeis gana skysta manų košė.
5. Traukite obuolius, kurie jau bus suminkštėję. Ant jų supilkite manų košę su kiaušiniais, pabarstykite viršų šauktu cukraus ir cinamonu, ir šaukite į 160 laipsnių orkaitę 30 min.
Va ir viskas. Dabar tik vilnonių kojinių ir geros kompanijos, gali net snigti už lango ar vėjas pūsti, jums niekas nebaisu, o šio apkepo pavalgius galima ir į mišką malkų eiti parsinešti.
Na, o jei manų kruopos jums ne draugai, daugiau idėjų savaitgaliui rasite www.beatosvirtuve.lt.