Regionas didžiuojasi senomis vyndarystės tradicijomis, o ši, viena seniausių Europoje saugomų, kilmės vietos nuorodų sukurta 1932 metais. Vyno gamybos šaknys mus veda mažiausiai iki romėnų laikų, o išlikę įrašai patvirtina, kad vietos gyventojai gėrė Karinena vyną, maišytą su medumi.
Viduriniaisiais amžiais vyno gamyba klestėjo keleto vienuolynų globoje, ir iki XVI a. vynuogynai užėmė 50% Saragosos provincijos teritorijos. Daugelis išlikusių istorinių duomenų byloja apie išskirtinę regiono vynų kokybę. Aragono karalius Ferdinandas I-asis šį vyną aukštino virš visų kitų, o prancūzų filosofas Volteras vadino tiesiog dangišku. Vyno gamyba ilgą laiką buvo pagrindiniu ekonomikos ramsčiu regione, vietovės pasididžiavimo bei šlovės šaltiniu.
Karinenos vynuogynai auga šalia Aragono centrinės dalies, į pietus nuo Ebro upės ir maždaug 50 km į pietvakarius nuo Saragosos, ant Kampo de Karinena plokščiakalnio. Didžioji dalis vynuogynų driekiasi palyginus dideliame aukštyje: žemiausia vynuogynų auginimo vieta yra 400 m virš jūros lygio, o artėjant prie Vircheno kalnų medžiai auga 800 m aukštyje virš jūros lygio.
Sodai išsibarstę palei Ebro upės lygumas bei visą kelią išsiplėtę Sierra de Algairén kalno šlaituose, aukštyn į Vakarus. Vakaruose regionas ribojasi su Kalatajudu (DO).
Miestelis, pagal kurio pavadinimą kildinamas ir regionas, Karinena vardą gavo iš Karinena vynuogių veislės (dar žinomos kaip "Carignan"), kuri savu metu dominavo šioje vietovėje.
Regiono klimatas yra aiškiai žemyninis (ilgos ir karštos vasaros, šaltos žiemos) su kraštutine metine temperatūros amplitude: 38 °C vasarą ir -8 °C žiemą, nors šaltas šiaurės vėjas Cierzo kiek padeda apriboti vasaros temperatūrą ir išlaikyti žemą drėgmės lygį. Tokios oro sąlygos daro teigiamą įtaką Karinena vynui, labiau išryškindamos jo savybes. Dirvožemis pasižymi uolienų ir akmenukų gausa, dėl ko vietos vynas pramintas "akmenų" vynu. Tokio vyno skonyje ypač gausu gaivos suteikiančių mineralų ir tikrų vaisių natų.
Karinena gali pasigirti itin plačia vyno stilių gama, pradedant nuo ąžuole brandinto raudonojo, sauso balto iš Viura (Macabeo) vynuogių gaminamo vyno ir baigiant vaisiniu rožiniu bei saldžiu muskatiniu vynu. Labiausiai paplitusios Garnacha (55 %) veislės vynuogės, iš kurių gimsta raudonasis ir rožinis vynas, taip pat populiarios ir Mazuelo bei Tempranillo (15 %) veislės vynuogės. Regione gaminamas ir putojantis vynas Cava. Bendrai sausas baltas vynas sudaro apie 20% viso regione pagaminamo vyno.
Vyno gamintojai vis didesnį dėmesį skiria kokybei nei kiekybei, drąsiai eksperimentuoja su tarptautinėmis vynuogių veislėmis Cabernet Sauvignon, Merlot ir Syrah, tačiau galima rasti ir įspūdingų grįžimo į tradicinės vyndarystės laikus pavyzdžių, kai vynas gaminamas nemaišant skirtingų veislių vynuogių.
Dabar tokio vyno Lietuvoje gali paragauti kiekvienas.