Kaip virti
Švarias sojos pupeles užpilame vandeniu ir palaikome 10–15 valandų. Per šį laiką jos išbrinksta ir trigubai padidėja, o jose esančios naudingos medžiagos tampa lengvai virškinamos. Vandenį nupilame, pupeles nuplauname. Vėl užpilame švariu vandeniu ir verdame 3 valandas ar dar ilgiau ant lėtos ugnies. Iš virtų pupelių galima pagaminti įvairių patiekalų.
Sojos pienas
3 stiklinės pupelių mirkomos apie 12 valandų, po to 3–4 kartus permalamos mėsmale (elektrine užteks vieną). Masė užpilama 5–6 l šalto virinto vandens, maišant užverdama ir paverdama 5–6 min ant lėtos ugnies. Iškošę per marlinį skudurėlį gausime pieną ir masę (okara).
Sojos masė lengvai virškinama, turi daug vertingų savybių, ląstelienos. Ją galima naudoti kepiniams (1 : 1) su kvietiniais miltais arba vietoj kiaušinių (1 kiaušinis = 1 šaukštas masės + 2 šaukštai vandens), padažams. Kinijoje vadinama „mėsa be kaulų“. Tinka kotletams (pusiau su mėsa), blynams, galima užšaldyti.
Sojos varškė (tofu)
Sojos pieną reikėtų surauginti (panašiai kaip karvės). Procesui pagreitinti įdedama citrinų, obuolių, rūgštynių, acto rūgšties arba šiek tiek rūgštaus karvės pieno. Paprasčiausia – į pieną išspausti citrinos sultis. Po to 10–15 min lėtai maišome. Susidariusius dribsnius atsargiai išimame į marlinį maišelį ir paslegiame.
Po 1–2 val turime gelsvą, švelnaus skonio varškės masę (minkštą sūrį). Ją pamerkiame į vandenį ir po valandos galime valgyti. Varškę pavyksta išlaikyti savaitę (vandenį reikia kasdien keisti), galima užšaldyti. galima dėti į košes, sriubas, salotas ir kitur. Tai lengvai virškinamas vertingas produktas.
Sojos sūris
Išbrinkusią maltą soją masę kaitiname 1–2 valandas ant labai lėtos ugnies neleisdami užvirti, po to paliekame, kad nusistovėtų. Vėl supilame į marlinį maišelį ir paslegiame. Gauname sojos pieną ir išspaudas. Sojos pieną rauginame šiltoje vietoje, po 18–24 valandų vėl supilame į sūrmaišį ir paslegiame. Po 2–3 parų sūrį galima valgyti. Išspaudas, kaip ir sojos masę, gautą gaminant pieną, galima naudoti tuoj pat, dėti į kepinius.
Sojos grietinė
Gaminama panašiai. Ją galima atskirti rauginant pieną ar įpylus rūgščių sulčių (citrinos, spanguolių). Viršutinis surauginto pieno sluoksnis ir yra grietinė.
Daigintos pupelės
Pupeles reikia išmirkyti, sudėti į kiaurasamtį ir visą savaitę drėkinti šiltu vandeniu (porą kartų per dieną). Kai daigai užauga 8–10 cm ilgio, juos nulaužiame, nuimame ploną plėvelę ir perpilame verdančiu vandeniu. Tinka salotoms su kitomis daržovėmis, žalumynais, jūros kopūstais, padažu ir prieskoniais.
Kotletai
Sojos masę permalame su svogūnu ir česnaku (galima sumaišyti su maltais žirniais ar pupelėmis), pagardiname prieskoniais. Formuojame kotletus ir kepame orkaitėje.
Sklindžiai
Žalias bulves ar moliūgą sutarkuojame, sumaišome su sojos mase, manų kruopomis, prieskoniais. Kepame kaip ir kitokius sklindžius.
Paštetas
Virtų sojos pupelių masę sumaišome su smulkintais riešutais (ypač tinka pakepinti žemės riešutai) ar grybais, ar smulkiai sutarkuotais virtais burokėliais, morkomis. Pagardiname prieskoniais, pakepintu svogūnu ar kitomis daržovėmis. Masę patroškiname orkaitėje, uždengtame puode. Galima valgyti šaltą ir šiltą.
Kava
Išmirkytas pupeles kepiname orkaitėje, kol pasidarys auksinės spalvos. Po to sumalame.
Įdomybės *Pasakojama, kad 1941 metais viename laikraštyje buvo išpausdinta prie naujos mašinos bagažinės su kirviu rankoje stovinčio Henrio Fordo nuotrauka. Mat, kai kurios korpuso detalės – iš plastmasės, pagamintos iš sojos, tad ir kirvis joms buvo nebaisus!.. *Sakoma, kad iš 1 kg sojos pupelių galima pagaminti 6 maistingus valgius ir kiekvienu iš jų pamaitinti 24 žmones. *Teigiama, kad: *Yra sukurta netgi „sojos karvė“ – pupelių perdirbimo aparatas, kuris gali „duoti“ 600 l pieno per dieną.