Triufeliai - žemės brangakmeniai

Nuo graikų ir romėnų laikų šie grybai Europoje buvo vartojami kaip delikatesai, kaip afrodiziakai bei kaip vaistai. Jie yra vieni brangiausių pasaulio natūralių produktų, neretai už svarą mokama nuo 250 iki 450 dolerių. Triufeliai yra apvalūs, karpoti, gali būti įvairių dydžių, nuo graikiško riešuto iki žmogaus kumščio, o jų rinkimo sezonas tęsiasi tarp rugsėjo ir gegužės.

Triufeliai randami Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje, bet tik trys jų rūšys yra komerciškai svarbios. Jų vaisiakūniai formuojasi po žeme. Terminas „triufelis“ paprastai naudojamas Tuber ir Terfezia rūšims pavadinti. Esti daug kitų šių grybų rūšių, kurie išoriškai primena tuos, kuriuos valgome. Jie kur kas dažniau aptinkami nei tie, kurie yra renkami maistui, ir kai kurie jų nuodingi.

Paminėjus triufelius, vaizduotėje iškart iškyla brangūs prancūziški juodieji triufeliai (Tuber melanosporum) iš Périgord regiono pietvakarių Prancūzijoje, kurie naudojami gaminant žąsies kepenų paštetą, arba pagarsėję kvapnūs baltieji triufeliai (Tuber magnatum) iš Albos, Italijos Piedmont regiono.

Europoje triufeliai renkami pasitelkus kiaules arba specialiai dresuotus šunis, gebančius aptikti stipraus kvapo subrendusius triufelius po žemės paviršiumi. Kiaulės tiesiog pakvaišta, užuodusios medžiagą, kuri panaši į išskiriamą paršo. Tačiau su kiaulėmis grybauti rizikinga, kadangi jos natūraliai linkusios suėsti viską, ką tik randa.

Dėl šios priežasties specialiai dresuojami šunys, kurie išmokomi kasti žemę ten, kur užuodžia šiuos kvapus. Jie noriai iškeičia triufelius į gardų kąsnį ar meilų patapšnojimą. Neblogas sandėris! Kai kurie triufelių pirkliai patys kasa žemę, pamatę ties medžiu skraidančias triufelių muses. Kartą atrasti, triufeliai gali būti renkami ir vėlesniais metais toje pačioje vietoje.

Triufelių skonis tiesiogiai susijęs su jų aromatu. Medžiagos, reikalingos kvapui skleistis, susiformuoja tik tuomet, kai sporos yra pakankamai subrendusios, taigi grybus reikia rinkti tik tam tikru metu, arba jie nebus skanūs. Tai vienintelis patikimas indikatorius, kad grybai tinkami vartoti. Štai kodėl renkant grybus geriausia pasikliauti neklystančia gyvūnų uosle.

Norint mėgautis nepakartojamu triufelių skoniu, reikia valgyti šviežius, nevirtus grybus. Kuo šviežesni – tuo geriau. Laikui bėgant triufelių skonis silpnėja, ir kol grybai pasiekia parduotuves, jie jau būna nebe tie. Dėl to šių žemės brangakmenių mylėtojai pataria iš anksto užsisakyti šviežiai surinktų grybų gurmanų krautuvėlėse. Jei jau išleidžiate tiek daug pinigų, kiek reikia šiam gurmaniškam patiekalui, pasistenkite užsitikrinti, kad grybus gausite išties šviežius.

Manoma, kad itališki baltieji triufeliai geresnio skonio nei prancūziški juodieji. Koks gi yra tas triufelių kvapas? „Muskuso, riešutų ir gryno oro derinys“, - taip apibūdino vienas žmogus. T.aestivum, juodąjį vasaros triufelį, randamą Vokietijoje, ir jo kvapą kitas stebėtojas apibūdino kaip „šviežiai atidarytos kukurūzų tyrės skardinės“. Sakoma, kad Italijoje vienas teniso kamuoliuko dydžio triufelis savo kvapu persmelkė visą butą – kvapas buvo toks stiprus, kad kai kurie gyventojai buvo priversti pasprukti!

Gaminimas

Triufeliai suraikomi ar įtarkuojami į maistą, padažus ir sriubas prieš pat valgant. Šiam tikslui specialiai sukurti peiliukai. Ekspertai rekomenduoja plonai supjaustytais triufeliais gardinti veršieną, vištieną, žuvį, suflė, omletus, makaronus ir ryžius, taip pat kreminius bei sūrio padažus.

Įkiškite kelis plonus triufelio griežinėlius po viščiuko oda ir per naktį palaikykite šaldytuve prieš kepdami.

Vienas garsus virėjas gamina aukštos kokybės žąsies kepenų paštetą, kepdamas su nerūdijančio plieno vamzdeliu, įkištu per vidurį. Iškepus jis pripildo vamzdelį supjaustytų žalių triufelių ir tuomet išima vamzdelį.

Stiprus triufelių kvapas prasismelks pro kiaušinių lukštus ir iškvėpins juos bei ryžių grūdus, laikant kartu uždarame stiklo inde šaldytuve. Triufelius suvalgius, bus galima mėgautis skaniu omletu ar plovu.

Triufelius galima užšaldyti dviem savaitėms stiklo inde. Kitas pasiūlymas – laikyti juos beskoniame aliejuje.