Nuo spanguolių ir dabar raudonuoja turgų prekystaliai. Anot Kauno medicinos universiteto (KMU) Farmacijos fakulteto profesorės Nijolės Savickienės, šiose uogose gausu vitaminų, mikroelementų, rauginių medžiagų, organinių rūgščių, naikinančių ligų sukėlėjus. Spanguolės itin vertinamos dėl flavonoidų, turinčių antioksidacinį poveikį bei saugančių nuo uždegimo, gerinančių kraujotaką. Nors flavonoidų turi visi augalai, uogos jų sukaupia daugiausia. Spanguolėse yra ir antioksidantų trijulė - vitaminų A, C, E. Ši "kompanija" gina nuo laisvųjų radikalų, skatinančių organizmo senėjimą, širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų vystymąsi.
Natūralus antibiotikas
"Spanguolės yra puikus antiseptikas, ginantis nuo virusų, bakterijų, grybelių, tinkamas gripo profilaktikai ir gydymui. Jas net galima vadinti natūraliu antibiotiku. Kad šios uogos veikia infekcinių ligų sukėlėjus, patvirtino ne vienas mikrobiologinis tyrimas", - teigė N.Savickienė.
Be kita ko, dėl antiseptinių savybių spanguolės tinka ir urogenitalinės sistemos ligoms, pavyzdžiui, inkstų, šlapimo pūslės uždegimui gydyti. Šiais atvejais rekomenduojama vartoti spanguolių vaisių ekstrakto preparatus.
Gebėjimą kovoti su ligų sukėlėjais rodo ir šių uogų išvaizda - jos ilgai išlieka sveikos, negenda, nepelija. Spanguolių net nebūtina laikyti šaldiklyje - pakanka šaldytuvo ar šiaip vėsios aplinkos. "Gamtos laboratorijoje sukurtą šių uogų gebėjimą saugoti nuo patogenų - bakterijų, virusų, grybelių - galime ir turime pritaikyti ligoms gydyti bei profilaktikai", - įsitikinusi N.Savickienė.
Stiprina imunitetą
Spanguolėse esantys medžiagų junginiai turi ir imunitetą stiprinantį poveikį. Savo šeimos nariams N.Savickienė kas rytą duoda šių uogų arbatos - 3 šaukštelius sutrintos masės užpila vandeniu, pasaldina medumi. "Šias uogas verta valgyti ir nesmulkintas, termiškai neapdorotas, tačiau dažnas žmogus dėl rūgštaus jų skonio tegali sukramsnoti vieną kitą. Susmulkintų ir pasaldintų spanguolių galima suvalgyti daugiau, o kartu - gauti didesnį kiekį naudingųjų medžiagų", - sakė N.Savickienė.
Uogų tyrė vertingesnė nei sultys, mat su uogomis gauname ir maistinių skaidulų, celiuliozės, pektinų. Šios medžiagos gerina virškinimą, absorbuoja toksinius junginius ir pašalina juos iš organizmo, taip palaikydamos vidinę organizmo švarą. Būdamos gerųjų bakterijų maistas (prebiotikas), padėdamos joms daugintis, jos kartu stiprina organizmo atsparumą ligoms. Sultys skaidulinių medžiagų beveik neturi.
Šaltalankiai prieš antsvorį
Daugeliu naudingųjų savybių pasižymi ir šaltalankių uogos - jos taip pat turi nemažai flavonoidų, organinių rūgščių. Šaltalankiai, kaip ir spanguolės, ilgai išsaugo sveiką išvaizdą - negenda, nepelija. Uogos bei jų sultys net nešaldytos išlaiko tinkamą vartoti skonį, - pakanka laikyti vėsiai, 8-9 laipsnių temperatūroje.
Be antioksidacinio vitaminų A, C ir E komplekso, šaltalankiuose yra ir retai kituose produktuose pasitaikančio vitamino F, veikiančio riebalų apykaitą. Norint mažinti antsvorį, šaltalankius reikėtų vartoti ne priešokiais, o 4-5 savaites, keletą kartų per dieną.
Šermukšnių gerosios savybės
Žiemą verta prisiminti ir šermukšnių uogas. Kas netingėjo, prisidžiovino jų iš anksto. Karstelėjęs šermukšnių skonis parodo, kad juose yra glikozidų iridoidų, saugančių nuo uždegimo. Minėta kartumynų savybė puikiai žinoma ir liaudies medicinoje.
Daug skaidulų turintys šermukšniai labai tinka vidurių užkietėjimui gydyti. Šios uogos irgi turi nemažai flavonoidų, stiprina imunitetą, veikia kaip antioksidantas. Oranžinė šermukšnių (kaip ir šaltalankių) spalva reiškia, kad jie turi daug vitamino A, nestokoja kitų antioksidantų trijulės komponentų - vitaminų C ir E.
Kadangi veikliosios medžiagos iš džiovintų uogų ekstrahuojamos sunkiau, nepakanka jas tik užpilti verdančiu vandeniu. N.Savickienė patarė pasigaminti nuovirą: uogas 3-5 minutes pavirti ant silpnos ugnies. Puodeliui vandens reikia valgomojo šaukšto džiovintų vaisių.
Uogienės irgi sveika
Pats metas iš šaldiklių traukti vasarą surinktas gėrybes - mėlynes, žemuoges, juoduosius serbentus. Užšaldytų uogų veikliosios medžiagos puikiai išsilaiko. Uogos turi daug mikroelementų, rauginių medžiagų, flavonoidų, puikiai tinka infekcinių ligų profilaktikai, taip pat sergant virusiniu, bakterinės kilmės viduriavimu. Be to, žemuogėse yra daug geležies, naudingos mažakraujystės profilaktikai. Jei nėra uogų, pravers žemuogių lapai - jie turi tų pačių vertingųjų savybių.
N.Savickienė ragino nenuvertinti ir uogienių. "Ant blynų dabar daug kas pila cukrų, o ne uogienes. Tačiau jose yra labai vertingų pektinų - prebiotikų, maitinančių gerąsias bakterijas probiotikus.
Šios palaiko sveiką organizmo mikroflorą, stiprina imunitetą. Nors vitaminų uogienėse, ko gero, yra tik pėdsakai, bet skaidulų ir ląstelienos tikrai pakanka", - sakė N.Savickienė.