Tiems, kurie nėra girdėję apie šį projektą, kaip mat pristatoma, iš kur pavadinimas yra kilęs: „Organoleptika – tai maisto ir kitų substancijų savybių patyrimas, pasitelkiant regą, uoslę, skonį ir lytėjimą.“ Jei jau kalbam apie kulinariją, pasidaro logiška, ar ne?
Kas sieja kulinariją ir organoleptiką?
Turbūt reikėtų atsakyti į klausimą, kuris kilo kai kuriems skaitantiems: kodėl šie trys vyrai tapo straipsnio herojais? Tikiuosi, liksiu suprasta, sakydama, jog populiariausi Lietuvos maisto eksperimentų propaguotojai, kurie jau esti galybėj televizijos laidų sudalyvavę ir netgi ne vieną knygą išleidę, pagaliau sulaukė neformalių konkurentų.
Paslaptingose „One Two“ baro patalpose gegužės 17 dieną vyrai organizuoja ištaigingą vakarienę – kulinarinį pasirodymą – kurio metu svečiams siūlys paragauti specialiai tam vakarui kurtų patiekalų ir gėrimų derinių. Tai – vienas iš Organoleptikų bandymų aplinkinius supažindinti su unikalia, eksperimentų nestokojančia virtuve, kurią savo namuose gali susikurti kiekvienas.
Visi patiekalai – improvizacija
Tai, kad Organoleptikų projektas nuolat sulaukia vis daugiau susidomėjimo, rodo, kad mūsų valgymo kultūra, bei suvokimas apie ją keičiasi. Žmonėms ima rūpėti, ką jie valgo, kaip tai paruošti, su kuo derinti. „Ragavimas (vietoj įprasto vartojimo) leidžia įvertinti kiekvieną produkto aspektą detaliai. Šis procesas leidžia pojūčius perteikti žodžiais, o tai reiškia, kad potyriai dar ilgai išliks atmintyje.
Gebėjimas analizuoti išvaizdą, kvapą ir skonį, padeda suprasti ne tik iš ko ir kaip produktas pagamintas, bet ir kaip jį galima maišyti/ derinti su kitais produktais“, – tokiu enciklopediniu aprašymu prisistato „Organoleptikai“. – Rutina yra tai, ko nepažįstame. Atsiminti kelių vienodų vakarų tikrai neišeis, nes tokių paprasčiausiai nebūna. Visi socialiniame tinkle matomose nuotraukose užfiksuoti patiekalai – improvizacija. Dar nė karto neteko akylai sekti svetimo recepto, ar ką nors gaminti dusyk lygiai taip pat.“
Vyrai + kulinarija = tobulas eksperimentas
Reguliarios gastronominės kelionės į skirtingus pasaulio kraštus, vietinės kultūros pažinimas, maisto ir gėrimų ragavimas, mėginimai eksperimentuoti namuose – tuo gyvena „Organoleptikai“. Bandoma viskas: nuo bene pačio seniausio kepimo „žemės orkaitėje“ būdo iki modernistinių eksperimentų su rotoriniu vakuuminiu distiliatoriumi.
Nors vyrukai šį projektą pristato kaip vieną iš savo hobių, bet sunku tuo patikėti. Bent jau žvelgiant į nuotraukas ir pasisakymus jų tinklaraštyje. Viskas atrodo daug kartų profesionaliau nei hobis.
Susipažinus, apsilankius svečiuose ir paskanavus Organoleptikų gastronominių improvizacijų išsyk sužavi, kaip vyrai myli tai, ką daro. Išsamiai ir argumentuotai pasakoja apie kiekvieną panaudotą ingredientą ar paruošimo techniką, apie derinį su gėrimu: „Mums smagu dalintis patirtimi, kad maistas ne tik pasotina, gėrimai ne tik svaigina, o kava ne tik tonizuoja.“
Jei skanaujant ir klausant jūsų veide įsižiebia šypsena, reiškia trijulė pasiekė savo tikslą! Nejučia galvoje ima kilti klausimai, kurie, dabar atrodo, jau seniai turėjo būti atsiradę: ką, su kuo, ir kodėl aš įprastai valgau? Pripažinkime, kalbant apie „stalo“ kultūrą, į šiuos klausimus joks banalus atsakymas netinka.
- Koks Organoleptikų požiūris į lietuvių maisto kultūrą ir su ja susijusius mūsų tautos įpročius?
- Mūsų tautiečiai vis dar dažnai į maistą žiūriu tik kaip į priemonę alkiui numalšinti. Taip, tokia esminė maisto paskirtis, bet jei jis paruoštas teisingai, iš šviežių gerų ingredientų, tai ir rezultatas ne tik pasotins, bet suteiks daug džiaugsmo. Kalbant apie maisto ar gėrimų kultūrą, Lietuva labai jauna šalis – vos daugiau nei 20 metų galime prisiliesti prie vakarietiškos gastronominės kultūros.
Kadangi yra tekę organizuoti degustacines keliones, tai drąsiai galime teigti, kad žmogaus, pirmą kartą pauosčiusio šlakelį šviežiai spausto itin tyro alyvuogių aliejaus, ar paskanavusio lašą tradicinio balzaminio acto, veidą nutvieskia plati šypsena. Džiugu, kad pamažu atsiranda vis daugiau besidominčiųjų gastro kultūra. Buriasi neformalūs būreliai, kurie kartu vaikšto po restoranus, renkasi ragauti vyno, gamina namuose ir šiuo virusu užkrečia aplinkinius.
Lietuviai linkę maistą perkepti ir pervirti – produktas arba tampa kietas it guma, arba visiškai praranda savo charakterį. Teko pastebėti, kad net keliuose Lietuvos rimtesniuose restoranuose užsisakius antienos krūtinėlę padavėja perspėja, kad ši bus rausva. Tai parodo du dalykus: kad visuomenei vis dar sunkiai priimtina rausva mėsa, ir kad restoranai visgi žino, kaip tai turi būti pateikta, stengiasi ir moko lankytojus, skatina paragauti gerai paruošto maisto.
- Ką siekiate pakeisti lietuvių maisto/gėrimų kultūroje? O gal jūsų tikslas su tuo nesusijęs?
- Nesiekiame nieko nei pakeisti, nei kažką reformuoti. Bent jau tiesiogiai. Šis mūsų „projektas“ neblogai atsipindi mūsų pačių augimą ir mokymąsi. Tai būdas tobulėti, pritraukti bendraminčių ir smagiai leisti laiką, būdas išmėginti save naujuose amplua, džiaugtis ir teikti džiaugsmą aplinkiniams.
Džiugu, kad draugų ratą papildė keletas tikrai autoritetingų virtuvės profesionalų, su kuriais kartu leidžiame laisvalaikį kurdami, eksperimentuodami, mokydamiesi ir džiaugdamiesi. Visi kulinariniai eksperimentai atliekami namų sąlygomis: be profesionalios virtuvės technikos, pritaikant įvairius buityje naudojamus įrankius. Esame kupini jaunatviško maksimalizmo ir entuziazmo.
- 5 dalykai, kuriuos privaloma žinoti eksperimentuojant su maistu?
- Norint sėkmingai eksperimentuoti su maistu, derėtų atminti, kad visi geri gardūs patiekalai prasideda nuo kokybiškų šviežių ingredientų. Bet pradėti reikėtų nuo skonių derinimo: reikia sugalvoti patiekalo kompoziciją taip, kad visi ingredientai derėtų tarpusavyje ir nė vienas skoniu „nesipyktų“ su kitu. Jei dar trūksta žinių ir patirties kuriant patiems – drąsiai atsiverskite kokį internetinį puslapį apie maistą ir skaniausiai atrodantį patiekalą pamėginkite paruošti savaip.
Nebijokite eksperimentuoti: jei receptas nurodo produktą ar prieskonį, kurio neturite, keiskite jį kitu, kuo nors panašiu. Jei tai darysite protingai ir pamatuotai – daug įdomių atradimų garantuoti.
Patarimas sekantiems kepimo laiką ir temperatūrą receptuose: stverkite termometrą ir išsimatuokite savo orkaitės paklaidą – nustebsite. Buitinėje technikoje net ir 25oC paklaida būna dažna. Iš tiesų, termometras yra vienas didžiausių pagalbininkų virtuvėje. Tik, kad jį naudotumėte teisingai, reikia nemažai teorinių žinių: kokiose temperatūrose kokie pokyčiai produkte įvyksta, kaip nuo to keičiasi skonis ir tekstūra ir t.t.
Didelį dėmesį skirkite padažui – jis neturi užgožti pagrindinio patiekalo elemento, bet turi būti pakankamai charakteringas, neblankus. Galutinis patiekalo skonis dar ne viskas – dar liko maisto prezentacija lėkštėje. Tai neįtikėtinai svarbus veiksnys, nes vos pamatę patiekalą jau pradedame vertinti, ar bus skanu.
Venkite nevalgomų daiktų lėkštėje. Na ir paskutinis patarimas – gaminkite tik su šypsena veide. Tai turi būti tarsi žaidimas, įvelkite į pasiruošimą ir patį procesą ir draugus. Juk svarbiausia, kad būtų gera ir linksma!
