Turint galvoje, kad šios tautos genetika itin sudėtinga ir paini, nesunku suprasti, kas vienija sumanius žydų vaikus: gebėjimas nestandartiškai, lanksčiai ir laisvai mąstyti. Šias savybes vaikams įdiegia tėvai, ir štai 7 auklėjimo paslaptys, kurių jie laikosi, rašo svetainė umbrella.green.
1. Negalima vaikams skatinti kompleksų.
Mama žydė savo vaikui niekada neištars, kad jis yra blogas ar kvailas. Ji sakys: „Kaip tu, toks protingas berniukas, galėjai padaryti tokią kvailystę?“.
„Mano vaikas neturi ir negali turėti trūkumų“, – tokios pozicijos laikosi žydės. Veikiausiai jos mato tuos trūkumus, tačiau be jų pačių apie tai niekas nežino.
2. Protinga laisvė
Šiuolaikinis žydų auklėjimas bando suderinti du regis nesuderinamus dalykus: vaiko laisvę ir griežtus reikalavimus. Tokį auklėjimą padeda įsivaizduoti puiki metafora: erdvus kambarys su tvirtomis sienomis.
Žydų šeimose vaikai gali joti tėvams ant galvų ar išteplioti tėvo pasą brangiais motinos lūpų dažais – tai ne priežastis aprėkti ar nubausti vaiką. Tėvams žydams vaiko laisvė yra tarsi oras, kuriuo jis negali nekvėpuoti.
Griežtas auklėjimas prasideda tuomet, kai vaikas peržengia neleistinas ribas. Žydų šeimoje vaikai supranta, kad apipurkšti kiemo kates motinos kvepalais galima, bet trenkti močiutei per galvą – ne.
3. Tėvai giria vaiką bet kokia proga.
Mama visada giria savo vaiką. Pagyros prasideda nuo pat jo gimimo. Mama žydė džiaugiasi net mažiausiais vaiko pasiekimais, ar tai būtų tik naujas skiemuo ar užtiškusi dėmė, pirmą kartą paėmus į ranką teptuką. Apie tai būtinai sužinos visi bičiuliai ir pažįstami, nes vaikas turi būti pagirtas kitų žmonių akivaizdoje. Jei vaiko pasiekimai rimtesni, jis sulauks dar ilgesnių liaupsių ir aplodismentų iš visos giminės.
Jei mes išmoksime pastebėti gerąsias vaiko elgesio puses, įskaitant menkiausias smulkmenas, ir pasitaikius bet kuriai progai jį pagirsime, tai, galbūt, iš esmės pakeis jo elgesį. Kad motyvuotume vaiką elgtis gerai, pasistenkime, kad jis „nugirstų“, kaip mes pasakojame apie jo sėkmę savo draugams ir giminaičiams.
4. Tėvai jaučia atsakomybę už savo elgesį.
Tėvai žydai įsitikinę, kad net netyčia iš jų lūpų išsprūdęs nederamas žodis ar blogas poelgis, kurį pamatė vaikas, gali padaryti neatitaisomos žalos, todėl jie labai atsakingai žiūri į savo elgesį ir stengiasi visomis išgalėmis neparodyti vaikui blogo pavyzdžio.
5. Meilė ir pagarba šeimoje – geros vaiko psichinės sveikatos sąlyga.
Žydų tradicijos moko, kad bet kokios šeimos pagrindą sudaro vyras ir žmona – tėvas ir motina. Taigi vaikai nuo mažų dienų mokomi, kad motina turi būti dėmesinga tėvui, o tėvas – motinai. Jei vaikas matys, kad jo tėvai gyvena vienas dėl kito, kad jų santykiai yra grįsti pagarba, meile ir rūpesčiu, jis jaus psichologinę ramybę ir saugumą. Be to, toks tėvų elgesys yra nuostabus pavyzdys vaikui. Jis užtikrina, kad užaugęs tokius pačius santykius jis puoselės ir savo šeimoje.
6. Būsimi tėvai mokosi tapti... tėvais
Žydų atžalos tapti tėvais jau būna pasiruošusios dar iki vaikelio gimimo. Mergina prieš ištekėdama jau būna pasirengusi motinystei. Ji netrokšta „pagyventi sau“ ar „padaryti karjerą“; jos pagrindinis tikslas – namai ir šeima. Jei motinystė ir tėvystė nuo pat pradžių bus regima kaip našta ir vargas, užauginti laimingą vaiką bus labai sudėtinga.
Siekdami išauklėti savarankiškus, tvirtus ir sėkmės lydimus vaikus, žydų išminčiai sukūrė ištisą auklėjimo sistemą, su kuria Izraelyje tėvai gali susipažinti per specialius kursus. Tokie kursai organizuojami sinagogose ir žydų mokyklose daugelyje pasaulių šalių. Štai jums pirmoji sėkmingo auklėjimo taisyklė – ji prasideda nuo pačių tėvų mokymosi ir pasirengimo pagrindinėms gyvenimo „profesijoms“ – žmonos bei motinos ir vyro bei tėvo.
7. Vaikai mokomi teisingai paskirstyti laiką.
Žydų vaikai nežino, kas yra tinginystė ar šlitinėjimas su draugais kieme. Muzikos pamokos, anglų kalba, matematika – jų dienos turi aiškią ir intensyvią darbotvarkę. Nuo mažų dienų vaikai pratinami suprasti, kad būti nuolat užsiėmusiam yra normalu.