Šiemet 97 šalies mokyklose bus įgyvendinama „Kūrybinių partnerysčių“ (KP) programa, paremta Jungtinėje Karalystėje sukurta ir pritaikyta metodika, pagal kurią įdiegiami pokyčiai mokymosi procese. Praėjusią savaitę mokyklose darbą pradėjo programos kūrybos agentai, kurie kartu su mokytojais ir mokiniais nustatys mokyklos tyrinėjimo sritį ir parengs pamokų planą.
KP agentai yra savotiški tarpininkai tarp mokyklos atstovų ir programą įgyvendinančių praktikų – įvairių kino ar teatro režisierių, aktorių, dizainerių, muzikantų, filosofų, skulptorių ir kitų sričių profesionalų. Jie į programą įsitrauks vėliau ir kartu su mokytojais skatins moksleivius įsisavinti žinias netradiciniais metodais. Tokiu būdu pamokų metu bus sukuriama eksperimentinė erdvė, kurioje nepaisoma įprastinių pamokų normų, išbandomi nauji, neįprasti būdai ne tik mokytis, bet ir spręsti mokykloje ar klasėje iškilusias problemas.
Pasak Mildos Laužikaitės, programos „Kūrybinės partnerystės“ vadovės, nestandartinį mokymosi procesą skatinančių mokyklų skaičius Lietuvoje auga.
„Pradedame trečius mokslo metus, per kuriuos toliau sieksime praturtinti mokymosi procesą kūrybišku požiūriu. Programos įgyvendinimo pradžioje jautėme tiek mokytojų, tiek mokinių skepsį, nes jie buvo įpratę prie tradicinių pamokų. Dabar požiūris į mokymąsi keičiasi, vis aiškiau suprantama, kaip sukurti tokį formatą, kuris įtrauktų tiek mokinius, tiek mokytojus ir pagerintų mokymosi kokybę. Šiuo atveju ne tik svarbus rezultatas – praturtintas vaikų žodynas ar išmoktos formulės, bet ir pats procesas, kuris vaikams yra įdomus, juos motyvuoja, skatina patiems atrasti“, – teigia M. Laužikaitė.
Ji pastebi, kad programos metu sukuriama tokia mokymosi aplinka leidžia atskleisti naujus lyderius ir talentus, kurie per tradicines pamokas būna ne tokie drąsūs ir atviri.
„Šiemet Ugdymo plėtotės centro užsakymu atlikto viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, net penktadalis mokytojų, švietimo atstovų ir tėvų pastebi, kad kūrybingumui pasireikšti labiausiai trukdo netinkama aplinka ar, kitaip tariant, erdvė. Šia programa siekiame parodyti, kad mokymasis gali vykti ir piešiant grafičius, sprendžiant rebusus ar vaikščiojant lauke bei renkant medžių lapus“, – pasakoja programos vadovė.
KP programoje jau dalyvavo apie 4 tūkstančiai Lietuvos moksleivių – nuo pirmokų iki dvyliktokų. Šiais mokslo metais prie „Kūrybinių partnerysčių“ prisijungs dar 45 šalies mokyklos. Jose bus įgyvendinama „Tyrinėjančių mokyklų“ programa – stebima mokymosi aplinka, ieškoma, kaip mokinius sudominti ir paskatinti mokytis, imtis atsakomybės ir iniciatyvos. Integruotos, kūrybiškos pamokos drauge su kūrėjais vyks nedidelėse, iki 30 moksleivių, grupėse ar klasėse.
Kitose 52 mokyklose KP programa vyks jau antrus ir trečius mokslo metus. 37 mokyklose programa suvienys apie šimtą moksleivių bei mokytojų, likusiose – vieną klasę ar grupę moksleivių. Minėtos mokyklos taip pat pritaiko KP sukurtą ir įdiegtą įsivertinimo metodiką – Kūrybinės mokyklos raidos modelį, bei steigia mokytojų klubus.
Planuojama, kad per ketverius metus Lietuvos mokyklose bus visapusiškai pritaikytas „Kūrybinių partnerysčių“ modelis, sukurtos metodinės rekomendacijos, apmokyti ir praktinės patirties įgis specialistai: mokytojai, kūrybinio sektoriaus praktikai, kurie ir vėliau tęs kūrybines pamokas mokyklose.
Dvejus metus KP bendradarbiai buvo daugelis žinomų kino, mados, teatro ir muzikos pasaulio atstovų. „Kūrybinių partnerysčių” kūrybos agentai buvo modelis Aistė Jasaitytė-Čeburiak, rašytoja Ilzė Butkutė.
Praktinę programą arba, kitaip tariant, įvairias kūrybiškas veiklas su mokytojais įgyvendino repo ir hiphopo grupės „G&G Sindikatas” narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras, dizainerė Jolanta Rimkutė, kino filmų režisieriai Kristina Buožytė, Maratas Sargsyanas, Jūratė Samulionytė, teatro režisierius Artūras Areima, skulptorius Mindaugas Tendziagolskis, aktorė Brigita Arsobaitė, interjero dizaineris Dovas Serapinas ir kiti kūrybiškų sričių profesionalai.
Projektą KP inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, iš dalies remia Europos socialinis fondas, projektą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.